Valanda viena, kita,
Tavęs ir vėl nėra šalia.
Skęstu aš tarsi migloje,
Ir vėl užmigus tamsoje.
Noriu tikėti ateitim,
Kurią žadėjai tom naktim,
Bet tikrovėj aš vėl viena,
Tad marinu jas galvoje.
Tikėjaus grįši, bet gi ne,
Savaitė bėgo ne viena.
Likau viena ir palikta,
Sunykau ir tapau šalta.
Draugai lankyti bandė,
Ir ne kartą beldė,
Garsiau vis į manas duris.
Bet nieko akyse matyti,
Nedrįsau aš paromis.
Kasdien liūdėjau vis labiau,
Iš lovos nesikėliau, apsiblausiau,
Nykau akyse, vis gesau,
Kol vieną rytą, pabudau.
Kovoti su savimi pradėjus,
Toliau gyvent įsibėgėjus,
Tave pamiršti sugebėjus,
Aš atkutau ir vėl viena tapau.
Tik kartą šį aš neliūdna,
Pilnatvės, džiaugsmo kupina,
Svajoju drąsiai aš kasdiena,
Apie šviesų tikslą ir ne vieną.
ESTÁS LEYENDO
Nakties Švyturiai
PoesíaTai - rinkinys minčių, eilių, jausmų, istorijų bei gamtos ir prisiminimų supintų į mano eilėraščius be ribų. Vieni gali papasakoti istoriją, kiti tik privers ką, nors pajusti. Jie negali būti geri arba blogi, nes jie tiesiog - mano. O aš galiu būti...
