Apie ką visa tai ?
Tu nežinai.
Bet kam čia meluoti,
Aš irgi norėčiau žinoti.
Tai buvo vėjo atneštas kvapas,
Svaiginęs ir akinęs,
Mano vienišą minčių karuselę.
Bet jai įsisukus,
Jis nunešė mane,
Ten, kur degina,
Prisiminimų liepsna.
Nežinau kaip aš,
Bet tu mane užbūrei,
Jaučiaus lyg turėčiau sparnus.
Bet taręs pirmą žodį,
Tu mane nudūrei.
Iliuzija ištirpo,
Tavo melui pražydus.
Supratau, kad meluoji,
Bet tylėjau,
Nes tikėti norėjau.
Bet dar Tokio nevykusio melo,
Sutikti neteko.
Dabar jau ir viltis užgeso.
P.S. Jei kartais kam įdomu būtų nusprendžiau pasidalinti, jog šis eilėraštukas mano yra vienas iš mėgstamiausų, kuriuos iki šiol parašiau, nes skamba tvarkingai, turi mano asmenybės ženklų, mėgstamų žodžių bei yra pirmasis, kurį vertinau rimtai ir dėl to nusprendžiau imti dalintis tokia savo kūryba su kitais, nes jaučiau, jog šiame žanre mano gebėjimuose įvyko ilgai lauktas lūžis, kai eilėraštukai geresni ir išties man patinkantys ėmė dėliotis ne tik galvoje, bet ir ant popieriaus lapo, jog net nebe taip baisu juos parodyt...
VOCÊ ESTÁ LENDO
Nakties Švyturiai
PoesiaTai - rinkinys minčių, eilių, jausmų, istorijų bei gamtos ir prisiminimų supintų į mano eilėraščius be ribų. Vieni gali papasakoti istoriją, kiti tik privers ką, nors pajusti. Jie negali būti geri arba blogi, nes jie tiesiog - mano. O aš galiu būti...
