Žvaigždžių pilnos jų kasos,
Žiba lyg spindėtų auksas,
Jos ir ilgio ligi žemės.
O jos žengia basos,
Tiesios lyg smilgos,
Lyg vandens pilnos vazos.
Dailios jų figūros,
Jų šešėliai piešia siluetus,
Tų, kurios suka piruetus.
Ploti joms netingi niekas,
Tokio kvailio seniai nematė jau niekas.
Kai kančios pilnos jų pėdos,
Akys šypsos lyg nulietos.
Kur drąsos jos semias ?
Iš kur tiek ryžto ir gyvybės randas ?
O gal sakyt reikėtų,
Jog vaizdas tik pilnas,
Yra apgaulės,
O toks grožis tuščias,
Ir dėl to man labai gaila...
KAMU SEDANG MEMBACA
Nakties Švyturiai
PuisiTai - rinkinys minčių, eilių, jausmų, istorijų bei gamtos ir prisiminimų supintų į mano eilėraščius be ribų. Vieni gali papasakoti istoriją, kiti tik privers ką, nors pajusti. Jie negali būti geri arba blogi, nes jie tiesiog - mano. O aš galiu būti...
