Karti lyg citrina,
Be cukraus šįkart,
Kasnakt ištirpstu,
Sapne net regiu,
Save vieną be tikslo.
Kur tu nematau,
O ieškoti bijau,
Kai nežinau,
Ko noriu labiau,
Tave regėti ar,
Apsimesti lyg tavo,
Aš visa būčiau.
Nematai tu manęs,
Net jei pakampėj supūčiau.
Bet kodėl išmokus,
Skaityti, nemoku,
Išmokt ir tavęs nematyti,
Kaip pavojų naktį,
Piktų žmonių kėslų,
Paauglių pakištų kojų,
Ar atitrauktų kėdžių,
Jog negalėčiau prisėsti.
Kodėl dėl tavęs mirti, atrodo, galėčiau,
O tu manęs nematydamas,
Gyveni lyg niekur nieko ?
ŞİMDİ OKUDUĞUN
Nakties Švyturiai
ŞiirTai - rinkinys minčių, eilių, jausmų, istorijų bei gamtos ir prisiminimų supintų į mano eilėraščius be ribų. Vieni gali papasakoti istoriją, kiti tik privers ką, nors pajusti. Jie negali būti geri arba blogi, nes jie tiesiog - mano. O aš galiu būti...
