Paskutinės kelios dienos,
Man jos ilgos,
Ir nemielos.
Nebemiegu net naktim.
Neužmerkusi akių,
Aš tave visur regiu.
Net užmigus aš sapnuoju,
Tavąjį ledinį žvilgsnį.
Nebenoriu, negaliu,
Daugiau taip leisti tęstis,
Nes imu iš lėto skęsti,
Užburta tavo akių šviesos.
Vienumoj aš vis galvoju,
Kaip pamiršti neraudojus,
Tavo žvilgsnį,
Niekada nemačiusio manęs.
Nė iš tolo.
VOUS LISEZ
Nakties Švyturiai
PoésieTai - rinkinys minčių, eilių, jausmų, istorijų bei gamtos ir prisiminimų supintų į mano eilėraščius be ribų. Vieni gali papasakoti istoriją, kiti tik privers ką, nors pajusti. Jie negali būti geri arba blogi, nes jie tiesiog - mano. O aš galiu būti...
