Mėnulis vien,
Tik jis vienas,
Žino, ką jaučiu,
Ir tavo vardą.
Iš jaudulio,
Vien tik šaltis krečia,
Imu net dantimis kalenti,
Rankos dreba.
Bet jis vis tyli.
Man tavo vardo nepasako.
Bet likimo,
Vien tik jo man užteko,
Suprasti, kad ne mūsų ši lemtis.
Net visa ko pabaigai,
Atėjus čia, į mūsų Žemę,
Mes vienas kitą žvilgsniais versim,
Bet neprieisim, nesisveikinsim.
Tačiau likimui mus su kitais suvedus,
Mes laiminsim viens kitą,
Amžinos meilės linkėdami,
Nes mylėsime viens kitą,
Bent jau iš tolo,
Net jei iš pradžių,
Ir be didelio noro...
CZYTASZ
Nakties Švyturiai
PoezjaTai - rinkinys minčių, eilių, jausmų, istorijų bei gamtos ir prisiminimų supintų į mano eilėraščius be ribų. Vieni gali papasakoti istoriją, kiti tik privers ką, nors pajusti. Jie negali būti geri arba blogi, nes jie tiesiog - mano. O aš galiu būti...
