Mirties pabučiuota, Tavo patobulinta. (Baigta)

4. Dalis

Tailoras kaip galėdamas greičiau iš karto po pusryčių  nuvežė mane į miesto centrą. Stengėsi kuo greičiau manimi atsikratyti, bet abu žinojome, jeigu man jo prireiks niekas nesustabdys iki jo dasigauti. 

Laukdama kol pasirodys Zakas nuėjau apsipirkti. Man reikėjo drabužių ir daug. Patraukusi į vieną prabangią parduotuvę pradėjau rinktis drabužius. Kai mano rankos jau buvo pilnos padaviau aptarnaujančiai merginai ir vėl pradėjau dairytis. Man reikėjo įvairių drabužių. Tokių kurie tiktų mano dieniniai pusei ir tokių kurie tiktų naktinei. Tikrai neketinau naktį lakstyti su trumpu sijonu ar plevenančia suknele. Tai nebuvo mano stilius, o ne man patiko atrodyti tvirtai, galingai, nesunaikinamai. 

Praėjau pro vieną merginą, ji pakėlusi savo tamsiai rudas akis nusišypsojo ir paėmė rausvą palaidinę. Kilstelėjusi antakius nulydėjau šviesiaplaukę bandydama prisiminti ar mudvi buvome kažkur susitikusios, tačiau jos veidas man buvo nepažįstamas. Jai nutolus pastvėriau dar kelis apatinius ir patraukiau prie kasos. 

Priešais mane užėjo moteris. Kilstelėjus antakius nuvėriau raudonplaukę moterį kuri piktai dėbtelėjo į dirbančią merginą ir pradėjo ją plūsti jog dirba taip lėtai. 

- Visai neturi pagarbos dirbančiai merginai, - ištariau ir raudonplaukė pasisuko į mane. 

Jai buvo ne daugiau nei trisdešimt metų. Net per makiažą galėjau matyti kokia bjauri ji iš vidaus. Tamsios akys nuvėrė mane lyg būčiau koks parazitas ir vos matomai šyptelėjusi nužvelgė mano susilamdžiusią suknelę. Jos drabužiai buvo verti ne vieno tūkstančio, tačiau man nerūpėjo. 

Šyptelėjusi ištiesiau ranką ir paliečiau jos odą. Po akimirkos į mane pradėjo plaukti visi jos prisiminimai, visos emocijos ir neišsakytos mintys. Ji buvo siaubingas žmogus, nuodija savo sergančią senelę ir naudojasi jos pinigais. Negana to ji išskyrė laimingą šeimą ir dabar mėgaujasi pasiturinčio vyro draugija. Saldi gyvatė kuri nusipelnė mano prisilietimo. 

- Nedrįsk manęs liesti, tu bjauri mergiūkšte, - sušnypštė ji atitraukdama ranką ir nusipurčiusi pasitrynė į savo drabužius. – Tavęs nemokė mandagumo? Esu vyresnė tai ir elkis atitinkamai. 

- Vyresnė? – vyptelėjau ir atsirėmusi į stalą stebėjau kaip jos veide pranyksta šypsena. – Galėčiau dėl to ginčytis, bet neturiu tam laiko. Susimokėk ir dink man iš akių. 

- Tu šlykšti mergiūkšte, įdomu kuo žadi susimokėti, - išrėžė ji, o aš ištraukiau vieną iš savo kortelių ir ištiesiau sutrikusiai merginai. 

- Bus septyni tūkstančiai, trisdešimt šeši, panele. – pridėjau kortelę prie aparato ir kai nuskaičiavo pinigus žvilgtelėjau į raudonplaukę. 

- Susitiksime vakare, gražuole, - mirktelėjusi paėmiau krepšius ir išėjau iš parduotuvės.
Šalikelėje prie juodo BMW automobilio išvydau Zaką. Vaikinas priėjo prie manęs ir iš karto paėmė krepšius ir nunešė į bagažinę. Kol jis dėjo daiktus aš atsisėdau į keleivio vietą ir užsisegusi saugos diržą laukiau kol šviesiaplaukis atsidurs automobilyje.  

Žinojau jog saulei nusileidusi mano tamsa pradės ieškoti tos moters. Ji gal ir nebuvo taip siaubingai nusikaltusi jog jai reikėtų mirti, bet kitai mano pusei tai nerūpės. Jai niekada nerūpėjo. Viskas ko jai reikėjo tai priežasties nutraukti kažkieno gyvybę. Ta moteris jau negyva, aš ją pažymėjau ir jeigu šį vakarą jos nenužudysiu, ji vis tiek mirs. Pažymėti daugiau nei paros neišgyvena. 

- Tai kaip sekėsi lankyti sena draugą? – prabilo Zakas. 

Nusibraukiau plaukų sruogą nuo akių ir įsistebeilijau į kelią. Vaikinas žinojo apie Tailorą. Tačiau jiedu niekada nesusitiko. Zakas ne visada būdavo mano pašonėje. Jis darydavo viską ko aš reikalaudavau, ir tuo laikotarpiu jis keliavo po pasaulį rinkdamas informacija apie visas karališkas šeimas. Būtent to ko man ir reikėjo.