Kažkas, ko noriu aš

2.2 skyrius

Stebime pirmasias pavasario futbolo varžybas. Natali, kuri lengvai laimėjo palaikymo komandos šokėjų kapitones titulą, kaskart atsisuka į mane su pasitenkinimo žvilgsniu. Jos žvilgsnis manęs taip neveikia, kaip veikia Olivios, kuri susidėjo su Natali. Ir tikiu, kad jos kursto kažkokius planus prieš mane. Pažvelgiu į Briana, kuri sėdi šalia manęs ir sugniaužusi kumščius, palaiko Liam. Jos man gaila labiausiai, kadangi šioje situacijoje ji yra neutrali. Nei stoja už mane, nei už Olivia. Tačiau ji supranta, kad aš nieko blogo nepadariau. Aš nekalta, kad nieko man nedarant, Jace įsiplieskė jausmai man. KAAAIP? Visdar nesuprantu kaip ir juolab dar iki šiolei apie tai abu nepakalbėjome. Ar jis stengiasi mane ,,vilioti"? Ne, jis taip pat visiškai neutralus, kas mane dirgina. Atėjo, viską sušiko, o dabar apsimeta lyg nieko nebuvo. Būtų lengviau, jei šis kažką darytų, kankintų savo perdėtu dėmesiu. O dabar, tiesiog mane aplanko mintys, kad mano ir Niall išsiskyrimas įvyko dėl nieko. 

Suprantu, kad tai nebuvo vienintelė priežastis dėl ko viskas baigėsi. Aš bijojau jo. Tas jo elgesio nepastovumas. Kaip greitai viskas prasidėjo, taip greitai viskas ir baigėsi. Ar aš sapnavau? Ar tai buvo tik kažkoks kvailas sapnas? 

Ir čia galvoje atskrenda pasirinkimas: ar viską pradėčiau iš naujo, nors žinočiau pabaigą?

Jis nebegrįš. Nors laiške rašė kitaip, manau, kad kažkas pasikeitė ir jis nusprendė pradėti naują pradžią. Turiu susitaikyti su tuo. 

Nė nepastebiu, kaip atsidūriau mokyklos tualete. Užsidariusi tualeto kabinoje, leidau sau kęsti. Visdar nesuprantamas jausmas užstrigęs mano krūtinėje. Kiekvienas prisiminimas tiesiog kaip mielas romantinis filmas skęsta mano akyse. 

Nustok. Laikas nustoti. Tai tik Niall. Tai tik suknistas Niall Horan. Užteks dėl jo lieti savo ašaras jau trys mėnesius. Laikas atsistoti. 

Pasigirsta švelnus bildėsys į tualeto kabinos duris. Čiumpu tualetinį popierių ir nusišluosčius skruostus, praveriu duris. Jakson. 

-Jau pranešiau Zayn, kad liksi pas mane. Pasidarysime vyno vakarą, gerai?-jis pirštais sušukuoja mano plaukus. 

-Užteks man tų terapijų. Aš noriu pagaliau išgyti, atsikratyti visų sušiktų egzistuojančių jausmų jam manyje, Jak. Kol jis tikriausiai mirko save kitose merginose, aš bliaunu it dvylikmetė. Aš noriu jo nekęsti. Noriu vemti nuo jo vardo, nuo prisiminimų apie jį. Aš noriu, kad jis mirtų man. Bet kodėl sušiktai taip sunku?-praeinu pro jį ir nusiplaunu rankas. 

-Nes tai meilė,-tarpduryje pasirodo Briana.-Kai kurie prisiminimai niekada nepaliks tavo kūno. Kaip druska jūroje. Jie lieka dalis tavęs ir tu visada juos nešiosi. Su laiku jie tavęs taip nebeskaudins, o tik teiks šilumą. Ir visada viskam pagrindinis vaistas yra tik laikas, Grace. Pamatysi, su laiku viskas tik gėrės. 

-Ir niekada nevenk savo jausmų, nes šitam netikram pasaulyje, vertingiausia liko tik tikri jausmai,-Jakson.

Aš nusijuokiu, o jie sutrinka. Užsimerkiu, įkvepiu ir vėl sukrizenu.

-Toks jausmas ką tik skaičiau paauglių žurnalą, kuriame parašytas psichologės straipsnis, kaip atgyventi skyrybas. Ačiū, mielieji, bet dabar noriu tik prisigerti. 

Mano noras tapo jiems įsakymu. Na, ne. Jie nesurengė vakarėlio, tačiau įsibrovėme į kažkurio futbolininko vakarėlį, kuris surengė, jog mokykla atšvęstų pirmųjų rungtynių pergalę. Nors ir nelaikiau savęs mokyklos žvaigžde, tačiau tikrai atkreipiau daugumos dėmesį. Žinoma, panelė Grace po ilgų mėnesių grįžta į vakarėlį. David paruošia visiems draugams gėrimus ir išdalina.

-Už sušiktą pergalę!-sušunka Liam ir visi susidaužiame, ir gerkles pašventinam aštriais gėrimais.

Tad nieko nelaukus nuo mūsų pasišalina Liam ir Bri. David su keliais vaikinais susiruošia žaisti alaus pongą, o Jaksonas pamatęs, kad su mumis liko tik Jace, pasišalina. Ir suprantu kodėl. Atsisuku į Jace. 

-Esu įsitikinęs, kad tu nori pasikalbėti apie tai,-jis papildo vėl mūsų puodelius ir linktelėja, jog sekčiau jį. 

Mes atsidūriame kieme ir atsisėdame ant šaligatvio. Ir nieko nelaukusi pradedu aš.

-Kaip? Kada? Kodėl?-pažvelgiu į jį, o šis atsiprašančiai menkai  nusišypso. 

-Nežinau. Tu tokia stipri, tokia lengvai nepasiekiama. Tu nesistengi patikti. Ir aš žinau, kad tai tu mokei Oli nepasiekiamybės, tačiau tai nėra išmokstama. Tai tiesiog žmogaus vidus, o tavo vidus nuoširdžiai ir tikrai ne mane vieną traukia. Aš nieko nedariau, nes Niall tikrai buvo mano draugas. Ir aš tikrai nesistengiau jūsų išskirti, tačiau norėjau, kad tu tai žinotum. Aš tik naudojausi Olivia, kad nepridaryčiau nesąmonių, bet ir nesigavo jų nepridaryti. Man tikrai gaila kaip viskas susiklostė. 

Ir aš supratau Jace. Savo jausmams ir emocijoms tu neįsakysi. Niekaip jų nesuvaldysi. Ir jis tikrai nėra kaltas dėl to, kad viskas taip susiklostė. 

-Aš padarysiu viską, kad Niall sugrįžtų čia, o juolab pas tave. Aš pats jam viską paaiškinsiu ir įrodysiu, kad žinau, jog tu esi jo...

-Nereikia,-petraukiu jį.-Jis pranešė šeimai, kad nesiruošia čia grįžti. Tad manau, kad jis pasirinko už mus. Galbūt taip ir geriau. Gal iš tiesų mes ir nebuvom skirti vienas kitam, o mus valdė tik aistra. 

-Niall tikrai neveikė tik aistra, Grace. Ji pažystų jau senai ir tikrai tu jį keitei, tačiau dėl to, kad išlindo jo problema, dėl to kalta tu tikrai nesi. Netikiu, kad jis taip lengvai pasidavė. 

-Pasidavė. Apsisprendė, kad ir kaip tai pavadinsim, Niall nebegrįš. 

Ir su šiais žodžiais prieš mus atsistoja Olivia. Atsistojam ir mes. 

-Nebeužtenka namie vietos burkuotis?-drebia man į veidą ši. 

-Nepradėk, balandėli,-užstoja mane Jace, tačiau duodu jam ženklą atsitraukti. Ir šis palieka mus, nueidamas kiek toleliau.

-Nesu nusiteikusi pradėti kažkokį karą su tavim, Oli. Žinau, kad esi įskaudinta, tačiau nei vienas nesam kaltas. Pasakyk ką padaryti, kad tu susiprotėtum, jog Natali tau tikrai teigiamo poveikio nedaro. Nori Jace? Puiku, galiu padėti tau jį susigražinti. Noriu, kad vėl būtume drauges,-nuoširdžiai jai nusišypsau.

-Mūsų draugystė nutrūko tada, kai tu permiegojai su Jace, jei dar nesupratai,-ji sušnypščia.-Draugių kalių man nereikia!

Ji surėkia taip garsiai, kad dabar tikrai pasklis gandai, jog tai įvyko.

-Kas per šūdas, Olivia?!-surinku-Pati bent tiki tuo? 

Ir suprantu, kad netiki, kai papustomis lūpomis ji pasišalina. Kada ji spėjo taip pasikeisti?