Kažkas, ko noriu aš

39 Skyrius

Pabundu iš keisto sapno, lyg būčiau išgirdusi durų atsidarymą . Apsižvalgau ir suprantu, kad šis garsas buvo sapne. Ištiesiu ranką, jog nuo spintelės pasiimčiau telefoną.

-Leisk, padėsiu.

Pašoku iš vietos, kai balsas nuskamba palatoje. Ištiesusi ranką nuspaudžiu mygtuką ir virš galvos esanti lempa, užsidega.

-Nia-all?

Jis atrodo kraupiai. Daug žaizdų ant jo veido ir taipogi viena ranka subintuota.

-Aš...atsiprašau, Grace.

-Taip...tu turėtum. Kas ten įvyko?

Aš atsisėdžiu, bei įsitaisau, o jis prieina dar arčiau.

-Kelias buvo slidus ir nesuvaldžiau automobilio. Ar...labai sužeidžiau?

Pažvelgiu į savo ranką ir lėtai papurtau galvą.

-Žinai, jog tavęs visi ieško? Kur tu po velnių dingai?

-Tik neprasitark, kad čia buvau.

-Ligoninėje daug kamerų ir kaip tu iš viso čia patekai?

-Aš Niall.

-Aš Grace, malonu.

Jis menkai nusišypso.

Ką jis daro man?

Niall prisėda šalia manęs ir pažvelgia į mano sužalotą ranką.

-Atleisk.

-Tu jau atsiprašei manęs ir tu mane gąsdini.

-Žinau.

Jis tyliai pasako ir taip. Jis tikrai keistas. Atrodo, jog Niall nėra Niall. Visiškai nepažįstamas ir sužalotas vaikinas sėdi šalia manęs, bei atsiprašinėja.

-Aš taip pat išsigandau.

Ką?

-Ko tu išsigandai?

Jis įkvepia deguonies ir pažvelgia dabar į mano akis. Nuo tokios blankios šviesos, jo akys atrodo nuostabios. Grace...susikaupk.

-Ar gali padaryti man paslaugą?

-Priklauso kokia ji.

-Perduosi mano mamai, kad man viskas gerai.

-Taigi tu pats gali tai padaryti.

-Tiesiog padaryk tai, Grace.

Jis atsistoja.

-Ar tu žadi toliau slapstytis? Nuo tokių veiksmų bus tik blogiau, Niall.

-Nesikišk.

Sučiaupiu lūpas ir giliai atsidūstu.

Štai ir Niall.

-Kodėl tu negali pripažinti to ką padarei? Tau tik reikės pasirašyti kelis sušiktus dokumentus. Tau nereikės sėsti už grotų, nes aš gyva.

-Žinojai, kad tavo mama parašė pareiškimą?

-Na, taip. Tačiau aš galiu paneigti ir iš kur tu sužinojai?

-Kodėl tu nori man padėti, Grace?

Patikėk aš irgi noriu tai sužinoti.

-Aš...tu nenužudei manęs, todėl...

-Bet aš sužeidžiau tave ir pažvelk kur tu.

-Aš jaučiuosi gerai ir...

-Tau sulaužiau ranką! Po velnių , dėl mano kaltės tu turi gulėti sušiktoje ligoninėje ir...

Palatos duris prasiveria ir įeina seselė.

-Ką tu čia darai? Kaip čia pateka?

-Ammm...jis užsiliko ir užraki...-bandžiau sutvarkyti situaciją, tačiau kaip eilinį kartą esu pertraukta Niall.

-Aš jau išeinu.

-Ak, tu tas vaikinas...

-Išeik ir leisk atsisveikinti, jėzau.

Sesele kelis kartus pažvelgia tiek į mane, tiek į Niall.

-Eik!

Krūptelėjame abi nuo pakilusio Niall tono. Ji kažką sumikčioja ir greit palieka palatą.

-Tikriausiai ji dabar skambins policijai, -prakeikiu save už tai.

-Todėl aš turiu dingti.

-Pagalvok...

-Negaliu dabar apie kažką galvoti,-jis sugrįžta prie manęs-nes sušiktai noriu šito.

Jis sujungia mūsų lūpas ir automatiškai mano sveikoji ranka, apkabina jo kaklą. Tai yra uždrausta man, tačiau tai kažkas naujo man. Aš nejaučiau šito dar niekam. Aš nenorėjau, kad tai baigtus, tačiau privalėjo, nes policijos automobilio signalizacija pasigirdo už lango. Kai lūpos atsiskyrė, mes kelias sekundės stebėjom vienas kitą . Tada jis dingo taip greit, kaip ir atsirado. 

NU ANT MEILĖS PATRAUKĖ.