Kažkas, ko noriu aš

12 Skyrius

   Įeinu į savo kambarį su traškučių pakeliu ir šviežiai iškeptais spragėsiais . Laukia serialo maratonas . Atsiguliu į lovą šalia kompiuterio , kuriame paruoštas serialas . Suurzgiu , kai mano telefonas ant stalo ima vibruoti . Jeigu tai svarbu , rašys kiek galės . Dabar man reikia atsipalaiduoti .

   Paspaudžiau kompiuteryje mygtuką ir ekrane pasirodė pirmosios serialo sekundės . Telefonas dar kelis sykius suvibravo , tačiau nekreipiau daug į tai dėmesio .

  Serialui nepraėjus net dešimt minučių , telefonas vėl kibo į darbą . Sustabdžiau serialą ir pakilau nuo lovos . Vilku kojas iki stalo ir paimu nuo jo telefoną .

Telefonas vos neiškrito iš rankų , kai pamačiau pažįstama ir senai matyta vardą . Reichelle .

   Reichelle –buvo mano gera draugė , tačiau ne geriausia . Kai sužinojome , jog mūsų laukia išsiskyrimas , tiesiog draugiškai išsiskyrėm . Palinkėjom vienai kitai susirasti kitas geriausias drauges ir neliūdėti dėl to , kas įvyko . Pažadėjom vienai kitai , jog retkarčiais susirašysime , tačiau nesitikėjau , jog ji vis dar norės su manimi bendrauti .

Telefone suvedžiau atrakinimo kodą ir nuėjau į messenger'į , jog perskaityčiau jos žinutę .

„Yeah ...Manau , kad tu radai drauges ir puikiai suprantu tave .

Tačiau galėtum atrašyti :) Nebent dabar aš tau tikrai niekas ir visada tau buvau tokia . "

Kas per velnias?

,,Ei . Aš nesuprantu apie ką tu? Aš tiesiog žiūrėjau serialą . "

Širdis plaka kiek greičiau , nes jaučiuosi šiek tiek blogai . Reich peržiūri žinutę ir tuo pat man atrašo .

,,Tu dar ir meluoti išmokai ... Dvi dienas žiūrėjai serialą ? "

,,Reich? Ar tu tikrai rašai kam nori rašyti? "

,,Oj , tai dabar tu apsimesi , kad manęs nepažįsti ? "

   Tai skaudu . Labai skaudina , kai drauge su kuria praleidai puse savo gyvenimo , pyksta dėl nieko . Nuspaudžiu žalią mygtuką ir pasigirsta signalas . Reich ... atsiliepk .

-Ko? –ji šiurkščiai manęs paklausia .

-Aš nesuprantu kas įvyko . Kodėl tu ant manęs dėl nieko supykai ?

-Dėl nieko? Tu buvai man geriausia draugė ir aš tavęs labai pasiilgau . Tu tiesiog peržiūrėjai mano žinutę ir neatrašei .

-Atrašiau ! Sakau , jog žiūrėjau serialą .

-Dvi dienas ?

-Kokias dvi dienas? –susiraukiu .

-Pažiūrėk į messenger'į kada parašiau tau žinutę .

   Nuo ausies patraukiu telefoną ir nueinu į messenger'į . Patikrinu ir taip ... pirmoji jos žinutė prieš dešimt minučių , o ne prieš dvi dienas . Nukopijuoju ekraną ir nusiunčiu jai nuotrauką .

-Pažvelk , Reich . Prieš dešimt minučių , -pažvelgiu pro langą .

-Taip ...Ištrynei žinutę ir dabar kaltę suversi man?

-Kokia žinutę , Reich?! –netrukus emocijos ima veržtis ir akys pritvinksta ašarų .

-Parašiau tau ilgiausia žinutę . Galbūt tavo naujieji draugai nenori , jog prisimintum senuosius?

Niekas neturėjo mano telefono ir niekas nežino mano telefono kodo .

-Reich , tai tikrai ne mano darbas , tačiau tuoj išsiaiškinsiu .

Baigiu pokalbį ir numetus telefoną ant lovos , išbėgu iš kambario .

-Mam!

Garsiai sušukusi , nusileidžiu laiptais žemyn .

-Ji sode ! –atsako už mama Ian .

Įsispyrusi kojas į sportbačius , išeinu vidinį kiemelį . Mama čia tvarko savo sodelį .

-Tu lindai į mano kompiuterį? –suneriu rankas ties krūtinę .

-Ką tu sakai , mieloji? –ji staigiai atsisuka į mane .

-Kaip tu drįsti trinti žinutės skirtas man ir kaip tu drįsti lįsti į mano kompiuterį?!

Skardžiai sušunku . Mama sumikčioja ir grėblį numeta ant žemės .

-Mieloji , nenorėjau , jog tau būtų liūdna .

-Ak , žinoma . Tu visada galvoji apie save , o bent karta gali pagalvoti apie mane?! Apie savo dukrą!? Sveikinu . Pasiekei ko norėjai . Dabar Reich ir Jaksonas man niekada neparašys , nes jie galvoja , kad aš pasikeičiau . Jog tapau pasikėlusi šliundra , kuri pamiršo savo draugus , kurie buvo su manimi nuo pat vaikystės . Viską darai , kad tik tau būtų gerai ...

-Aš nedarau to , Grace ! Tu negali su manimi taip šnekėti . Jeigu tu man nerūpėtum , ar eitum į gera mokyklą ? Ar duočiau tau visko ko nori?...

-Visko ko noriu? –nusijuokiu - Tai kodėl aš čia , mama? Tu pildai savo norus , o aš turiu apsimesti , jog man viskas tinka . Man nepatinka ! Nepatinka tavo Ian , nes visados šalia tavęs matysiu tėti ! Nepatinka šis namas , nes visi galvoja , kad esu pasikėlusi ! Nepatinka toji ,,geriausia" mokykla !

-Žinai ką Grace ?! Nusibodai su savo kaprizais . Eik kur nori ir gyvenk ! Eik ! Esi pilnametė , gali daryti ką nori . Ne taip tave su tėvu auklėjom ! Tu man gyvenimo negadinsi .

   Žandai nespėja džiūti dėl liūdesio ašarų . Niekada nesitikėjau tokiu žodžių iš mamos . Pasuku galvą į kaimynų pusę ir Niall mato šitą cirką . Sukūkčioju ir apsisukusi , skuodžiu greit į savo kambarį . Užrakinu duris ir jomis nuslydusi ant žemės , apkabinu savo kojas . Pasigirsta švelnus bildesys į duris .

-Grace , galim pasikalbėti? –Ian .

-Ne . Palik mane viena , -sušniurkščiu nosimi .

   Išgirstu tolstančius žingsnius ir atsistoju nuo žemės . Nusivalau savo skruostus ir nuo lovos pasiėmusi telefoną , parašau Brianai :

,,19h. Eisim į Niall vakarėlį :) Pranešk kitiems . "

APIE TREČIĄ SKYRIŲ IRGI NEPRIŽADU .