Kažkas, ko noriu aš

2.3 Skyrius

Gegužės pabaiga

-Negaliu patikėti, kad ieškoti baigimo sukneles einu su tavim,-pažvelgiu į šalia mane einanti David.
Taip. Mano mokslai jau eina į pabaigą. Ir kas toliau? Prakeikta nežinomybė. Dauguma jau išsirinkę savo ateities planus, o aš...tačiau guodžia tai, kad esu ne viena pasimetusi savo kelyje.
Tik dabar suvokiu, jog greitas viskas dar labiau keisis. Apmažės vakarėlių, padaugės rimties. Nes tai naujas etapas, kuriame tu pradedi statyti savo pamatą gyvenime.
Na, o pas mane tas pamatas net neturi plytų.
Liam, Briana, Jace ir Olivia šiandien su mokykla važinėja po universitetų turus, o vat mes, nuostabioji komanda, blaškomes prekybos centre. Kad ir kokia tai puiki galimybė buvo atrasti bent dalelę savęs, neprisiruošiau.
-Ei,-pajuntu bakstelėjimą į šoną ir atsigręžiu į David,-Tai nuo ko pradedam?
-O jeigu paprasčiausiai neičiau į baigimo ceremoniją?-gužtelėju pečiais ir pasuku į pirmą pasitaikusią parduotuvę. Čia jau matyti kai grupeles merginų nardo blizgančių suknelių jūroje.
-Bent šito šūdo nepraleiskim,-jis sukrizena ir nukabina man raudona suknelę. Ji priverčia mane suraukti antakius, tad David to pakanka, kad gražintų ją į vietą.-Tiesa, kur dingęs Jakson?
-Tarp jo ir jo tėvų prasidėjo trečias pasaulinis karas, kadangi jis išsikraustė į Niujorką nepranešęs jiems, jie nutraukė visą jo finansavimą, tad jam neliko kitos išeities kaip grįžti namo. Juolab mokslai,-prisidedu prie savęs juodą suknelę, o David papurto galvą.
-Ar šis nepersikelė mokslų čia?-jis iškelia kūno spalvos kelnių ir švarko kostiumėlį, aš linkteliu ir preinu prie jo, kad išsirinkti dydį.
-Patikėk, žinau kiek tai popierizmo reikalauja.
-Bet jis minėjo tai,-David.
-Minėti ir daryti yra du skirtingi dalykai,-nusišypsau ir patraukiame link matavimosi kabinų.

Nusišypsau pardavėjai, kuri įduoda man pirkinių maišelį ir tekina išeinu iš parduotuves.
-Tikrai nesitikėjau, kad tau pakaks vos pirmos parduotuvės,-jis paima mano pirkinių maišelį.
-Tai tik kelių valandų ceremonija. Nesiruošiu ruoštis jai ilgiau, nei ji pati trūks. Eime papietauti?
Šis linkteli ir mes traukiame kavines link. Pastebiu mokyklos merginas, o jos pastebi mus. Iškart prasideda tarpusavio šnabždesiai ir apkalbinėjimai.
Mielai parodyčiau savo nuostabaus grožio vidurinį pirštą, tačiau ir taip visi mano, kad esu pasikeitusi į šaltąją pusę.

-Aš namie!-sušunku įžengus vos pirmą žingsnį į namus.
Mama išlenda iš virtuves ir keistai nusišypso.
-Tu gąsdini mane,-nusispiriu batus ir tvarkingai juos pastatau.
-Tau atėjo siuntinys. Jis virtuvėje,-ji pasitraukia nuo kelio, leisdama man praeiti į virtuvę.
Padedu pirkinių maišelį ant žemes ir paskubomis įžengiu į virtuvę.
Gėlės. Gėlių puokštė. Raudonų rožių puokštė.
Atsargiai, it jos galėtų tuoj pat subirėti, prieinu prie jų. Randu raštelį.
,,Tu esi kažkas, ko noriu aš"
Širdies plakimas padvigubėja. Apatinė lūpa ima drebėti. Kažkoks gumulas strigti gerklėje.
-A-ar buvo pasakyta nuo ko?-truputi išsigąstu savo drebančio balso.
-Ne, mieloji. Tiesiog kurjeris pranešė, jog tai tau. Ar manai, jog tai nuo..?-mama nenori pabaigti sakinio.
Nežinau ar noriu pabaigti ir aš. O kas daugiau galėtų man palikti tokia žinutę? Tačiau jis atsisakė gyvenimo čia, kas reiškia, kad atsisakė ir manęs. Tai kodėl imti ir dovanoti tai?
Po šimts. Viskas buvo aprimę! Su viskuo baigiau susigyventi ir tik tada šis asilas įsigudrina maišyti mano gyvenimą.
-Ką mąstai?-mama atsistoja priešais mane, kitapus stalo.
Susigraibau mobilujį kišenėje ir išsitraukiu. Adresatų knygelėje sustoju ties Niall vardu ir pažvelgiu į mamą.
-Pradėsim žaidimą iš naujo.
Nuspaudžiu skambinimo mygtuką ir telefoną pridedu prie ausies. Mama įsitempia, lyg pasiruošus klausytis keiksmažodžių lavinos. Ir tūkstančiai kilometrų susijungia. Neleidžiu jam pratarti nors vieną žodį.
-Visada žinojau, kad tu esi suknistas bailys. Atsisveikini laišku, tada primeni apie save gėlėmis su rašteliais. Viskas jau seniai baigėsi, Horan. Mano gyvenime vietos tau nebėra, nors ir paversk mano namus gėlių irštva.
Baigiu pokalbį ir didžiuodamasi savimi padedu telefoną ant stalviršio. Tarpduryje pasigirsta plojimai nuo Zayn, o mama man šypsosi. Galbūt jau seniau reikėjo tai padaryti.
Tačiau jis nepasiduoda. Jis ima skambinti.