Kažkas, ko noriu aš

51 Skyrius

Kol Niall raminosi duše, man teko galimybė apžiūrėti jo kambarį. Na, jis bent jau pristatė jį taip.

Kambarys mane žavėjo dėl didžiulio lango su vaizdu į mišką. Baltą mišką. Kambario kvapas kvepia brangiu vyrišku odekolonu. Tačiau jis tikrai nėra Niall. Prieinu prie knygų lentynos ir randu daug senoviškų knygų. Juk jų jis tikrai neskaito. Prie knygų lentynos randu gitarą ir sąsiuvinį. Paimu sąsiuvinį į rankas ir atvertusi pirmutinį puslapį, aiktelėju. Jis kuria dainas? Kiekvienas sąsiuvinio lapas, turi po naują kūrinį.

Kodėl? Kodėl jis namuose kitoks, nei mokyklos ribose? Ar man teks per šį savaitgalį pažinti tikrąjį Niall?

Išgirstu tylą. Niall baigėsi praustis. Padedu sąsiuvinį į vietą ir nueinu prie didžiulio lango. Nusišypsau, kai snaiges ima kristi iš dangaus. Aš nenoriu išeiti iš šio kambario.

Pasigirsta medinių durų girgždesys. Atsigręžiu ir išvystu Niall tik po juodų, plėšytų džinsų ir šlapiais plaukais.

-Jautiesi geriau?-stengiuosi nežvilgčioti į jo nuostabų kūną.

Jis apsižvalgo ir sustoja ties mane.

-Aš visada jaučiuosi gerai.

Na, jo balsas nuskambėjo tikrai nemaloniai. Ir viskas iš pradžių.

-Um, nemanau.

-Tada padaryk, kad man būtų.

Ak...Jis taip greit priartėja prie manęs, kad man užgniaužia kvapą.

-Ar gali?-jis paklausia taip arti į mano lūpas, jog geismas įsisiurbti į jas toks begalinis. Juolab, kai jo karštas kūnas taip arti.

Pajuntu savo nugarą susiliečiant su langu. Ir man nėra kur dingti. Pažvelgiu į jo žydras, kupinas vilties akis ir sučiaupiu lupas.

-Man reikia tavęs, žinai?

Kai jis šnabžda, mano kūnas tiesiog alpsta ir praranda visas jėgas. Mano rankos atsiduoda ir lėtai kylą jo krūtine. Jis užsimerkia ir tik pasiekusios mano rankos jo kaklą, jis nesusilaiko ir aistringai mane pabučiuoja. Niall stiprios rankos pakelia mane nuo žemes, o mano kojos apkabina jo liemenį. Mano pirštai pasiekia jo šlapius plaukus.

Tačiau viskas baigiasi, kai namuose pasigirsta klyksmas. Niall mane nuleidžia ir jis čiupęs greit maikutę nuo lovos, ją apsivelka. Mes išbėgame iš kambario, tuo pačiu susitvarkau megztinį ir plaukus.

Ir netenku amo, kai įbėgę į svetainę, randame Delma gulančia ant žemės. Šalia jos raudojančia moterį ir Niall tėvą. Užsidengiu ranka burną, o Niall krenta šalia tėvo ir prisiekiu, jog girdėjau, kai jis kartojo ,,atsiprašau".

Prieš dvidešimt minučių ši moteriškė atrodė visiškai sveika. Ir pamačius savo sūnaus ir anūko barnį, prisišaukė nekaltai mirtį. Taip greitai...

Suskambo durų skambutis. Pro mane pralėkė Niall brolis ir į šį dvarą įleido žmones. Jie greitai ėmėsi darbo, tačiau tam trukdė Niall ir ponas Bobby. Aš suėmiau Niall ranką ir jis greit atsisuko į mane. Jis vis kartojo tą nelemtą žodį.

-Eikš,-tariu jam ir apkabinu jo kaklą.

Jis stipriai mane apkabina ir jutau, kai šlampa mano megztinio medžiaga. 

SORRY, VIKA IN BAD MOOD