Kažkas, ko noriu aš

2.10. Skyrius

Antradienio vakara, kai buvau įsijautusi į serialo maratoną, mane iš mano kambario išsitempė mama. Ji surengė griliaus vakarienę su kaimynais, o tie kaimynai HORAN. Ir um, tikrai man nekeista, jog mama ir ponia Maura tapo geriausiomis draugėmis. Ir ne, tai ne pirma tokia vakariene, čia jau tampa per daug dažnas reikalas ir išvis, nesuprantu kodėl būtent šiandiena ji taip geidžia, jog aš dalyvaučiau.
O ir mūsų santykiai nėra per geriausi, todėl turėsiu vėl klausytis kaip jai sunku su manimi. Man ir pačiai su manimi nelengva.
Mestelėjau agurko grėžinėlį į Zayn, kuris pasityčiojo iš manęs eilinį kartą. Ir tiek trūko, kad maistas skraidytų po virtuvę, bet įžengia karalienė.
-Zayn, kad jau atvažiavau, būk malonus ir padėk Ian su griliumi,-ji iš spintelės ištraukia vyno taures.
Zayn kaip šuniukas linktelėja ir pasišalina. Mama atsistoja šalia manęs ir griebusi švarų rankšluostį, blizgina taures.
-Žinau, kad pyksti ant manęs, jog verčiu tave dalyvauti, tačiau tau galbūt išeis tai į naudą,-ji pradeda pokalbį su manimi, kas man iš tiesų nauja.
-Mam, manai, kad gavo guodimasi kitiems dėl manęs, man parodys mano gyvenimo kelią? Manai taip,-spragtelėju pirštais ir pažvelgiu į ją-šaus man įdėja, kur man mokytis? Atleisk, abejoju.
Ji nusišypso.
-Na, šį pokalbį pradėjau ne su šia beprasmiška mintimi. Dalyvaus daugiau žmonių,-ir ką dabar ši moteris sugalvojo.
Nustoju pjaustyti daržoves, mintyse atveriu bibliją ir imu melstis.
-Ką pakvietei dar?-nuryju gerklėje susidariusi kamštį.
-Niall.
-Kokio velnio?!-surinku. Pašoksta ne tik ji, bet ir aš.-Kaip...kaip išvis tau šovė tokia įdėja? Susitaikiau, kad bičiuliauji su mano buvusiojo mama, bet dar pakvieti jį?
-Jums reikia pasikalbėti.
Ji sausai taria ir čiupus nublizgintas taures, šalinasi iš įvykio vietos. O aš seku įkandin.
-Mes pasikalbėjom, mums viskas gerai ir nereikia tavo psichologinės pagalbos.
Mūsų verandoje jau serviruoti pabaigtas stalas, o prie griliaus darbuojasi Ian su Zayn, močiutė laisto sodą. Mama padeda taures ant stalo ir atsisuka į mane.
-Grace, Maura yra mano draugė ir mes apie viską pakalbam.
Tai priverčia mane nusijuokti, o ją sutrikti.
-Tai ką? Dvi draugės sugalvojo imtis sutaikymo plano?
-Mes matom ko reikia mūsų vaikams. Ir padedam jiems, kai jiems to reikia,-ji suima mane už pečių.
-Maaam! Man nereikia tavo pagalbos,-sušnypščiu.
-Grace, kas padaryta, tas padaryta. Negaliu dabar nueiti pas jį ir pasakyti, kad jis nebekviečiamas.
Nustūmiu jos rankas nuo savo pečių ir trenkdama durimis palieku verandą.
Tiesiog nuostabu. Apdorokime šį reikalą. Vakar visai netikėtai mes pasikalbame su Niall, išsiaiškiname, kad viskas tarp mūsų seniai baigta. Šiandiena mano mama beldžiasi į jo kambario duris ir pakviečia jį vakarienės. Argi ne puiku?
Argi neatrodysiu dabar beviltiškai, kai mama skųsis, jog dėl savo ,,depresijos" aš niekur nestojau mokytis?
Po kambarį vaikščiojau iš kampo į kampą. Kaip išvengti šios gėdos? Į mano kambarį įsiveržia Zayn.
-Parašyk jam, kad jis neateitų,-iškart užsipuolu jį.
Jis nusijuokia ir atsiremia į durų staktą.
-Jie jau čia. Tad siūlau paskubėti, kol tavo mama neatsidarė vyno,-jis mirktelėja man ir išeina.

Įeinu į verandą ir visi atkreipia į mane dėmesį. Pasisveikinu su ponia Maura ir Chris. Niall šnekučiuojasi su Zayn. Randu sekundę, kurioje mama laisva ir sušnabždu jai:
-Jeigu pridarysi gėdos man...
Tačiau ji neleidžia man pabaigti.
-Koks šiltas ir gražus vakaras, tiesa?
Ji garsiai paklausia ir visi pažvelgiame į saulėlydį.
Visi pavakarieniavome. Iš tiesų, Ian ir Chris kompanija labai linksma. Niekada nedalyvavau šitame pobūvyje, tačiau dabar suprantu kodėl jis toks dažnas. Mama ir Ian papasakojo apie vestuvių planus, močiutė apie naujas pažintys Niujorke, Maura ir Chris apie savo planuojamą kelionę vasarai. Ir valandikei buvau užmiršusi, jog sėdžiu su Horan prie vieno stalo lyg paprasti kaimynai.
Iki dabar.
-Mieloji, ar jau nusprendei kur studijuosi?
Paklausia manęs Maura. Galėjau išgirsti mamos sukrizenimą, lyg man sakytų ,,ne aš pradėjau šią temą". Užsiverčiu vyno taurę ir papurtau galvą.
-Padarysiu metų pertrauką,-nusišypsau jai.
-Patinginiaus metus,-pataiso mane mama, o aš pagiežingai pažvelgiu į ją.
-Na, geriausiems sprendimams reikia laiko,-Chris.
-Kokie teisingi jūsų žodžiai,-tikrai norėjau atsistoti ir pabučiuoti Chris į ranką.
-Žinom kuom tai baigsis. Grace sprendimai kažkur giliai užstrigę,-mama taip pat užsiverčia taurę, o Ian atsiprašančiai pažvelgia į mane.
-Mano sprendimai, mama, mano. Dėl to mažiausiai jaudinkis,-nejučia mano balsas ima griežtėti.
-Gal kam dar salotų?-močiutė stengiasi kreipti temą, bet tiesiog per vėlu, drakonas ištrūko.
-Norma, čia dabar tokia jaunimo mada. Niall irgi niekur nestoja šiais metais. Kaip jie pasiklos, taip ir miegos,-Maura.
-Dieve, kaip aš tau pavydžiu mamos,-kreipiuosi į Horan. Jis nusišypso.
-Grace,-mama supyksta.
-Grace, tavo mama tau blogo nelinki,-Maura stengiasi taisyti padėtį.
-Ji niekada to nesupars. Aš tik noriu jai padėti, matau, kad jai sunku...
-MAN NĖRA SUNKU, LIAUKIS!-atsistoju. Zayn suima mano ranką, Ian tyliai tildo mamą.
-Aš dėl tavęs jaudinuosi, Grace!
-Dėl to atsitempei Niall?! Manai, jis išgirs tavo išgalvotas diagnozės man ir pagydys mane?! Mama, tai tau pagalbos reikia!
-Grace!-surinka močiutė.
Dabar jau stovi visi. Ir nenumaniau, kad šis vakaras virs dar didesniu košmaru.