Kažkas, ko noriu aš

52 Skyrius

Niall dingo su greitosios pagalbos darbuotojais, kartu su broliu ir tėčiu. Aš likau viena su moterimi ir vaiku. Gurkštelėju mėtų arbatos ir pažvelgiu į vaiką, kuris beveik miegantis žaidžia su žaislais. Moteris dar kartelį gyliai atsidūsta ir apsivalo paakius.

-Neturėjo Niall sugadinti tau savaitgalio,-ji padeda arbatos puodelį ant kavos staliuko ir padarau tą patį aš.

Na, o aš neturiu ką atsakyti. Pirmiausiai dalyvavau šeimos barnyje, o vėliau mačiau mirtį. Juolab buvau patikėjus keliones metu, kad mes turėsim tikrai gerą savaitgalį. O vietoje gražaus savaitgalio, mes sudalyvausime laidotuvėse.

Niall atrodė paskutinėse minutėse, kuriose mačiau jį, visiškai sudaužytas. Veidas sustingęs, be emocijų, akys tuščios ir tokios šviesiai žydros, kad galėjau matyti jūroje skęstanti jį.

Matyt Ji jam buvo begalo svarbi.

-Ar-ar Niall dažnai atvykdavo čia?

Man knieti viską sužinoti. Galbūt kažkaip galėsiu jam padėti.

-Oh. Niall praleisdavo visas vasaras čia,-kiek apsidžiaugiau užklaususi, nes moters veide pasirodė menka šypsena-Jis padėdavo jau amžinatilsi Delmai tvarkyti sodą, šį dvarą. Jis labai ją myli. Galbūt labiau nei savo tėvus. Delma taip pat labai myli Niall. Ji taip laukė kada gi Niall pristatys savo panele. Būtum mačius, mieloji, kai ji apsidžiaugė sužinojus, kad Niall atvažiuoja ne vienas.

Nusišypsau jai.

-Aš tikiuosi, jog tau pavyks sutvarkyti Niall. Aš suprantu, kad jis sunkaus charakterio, bet čionai, jis visai kitas žmogus. Jis groja, dainuoja, skaito, juokiasi, bendrauja. Ten koks jis yra Niujorke, jis nėra tikras.

-Taip...Pastebėti teko jau. Niall buvo įsimylėjęs kada?

-Ne. Niekada. Jis nebetikėjo meilė, nes jų tėvai išsiskyrė, kai Niall buvo penkerių. Bobby mažai rodė meilės jiems abiem, o ponia Maura vis dirbo, kad išlaikytu abu sūnus.

Nepastebėjau, kai mažylis priėjo prie manęs.

-Ar galiu paimti?-pažvelgiu į moterį.

-Žinoma,-ji linktelėja.

Paimu į rankas maža blondinuką ir jis nusijuokia.

-Jis mėgsta tave. Theo vardu. Ak, o aš Denise. Visai išgaravo prisistatyti.

Dar karteli nusišypsau, o jos telefonas ima skambėti. Denise atsiprašo ir išeina iš svetaines.

Berniukas čiumpa man už grandinėles ir ima ją apžiūrinėti.

-Patinka?-paklausiu jo, o jis linkčioja savo galvyte.

Staigiai įbėga moteris.

-Įvyko stebuklas! Jiems pavyko ją atgaivinti,-iš akių pabyrą laimės ašaros.

Atsistoju nuo sofos ir kiek nustembu, kai ji apkabina mane.

-Luktelk čia. Aš aprengsiu Theo ir važiuosime į ligoninę, -ji paima iš mano rankų berniuką ir laiptais kyla į viršų.

Giliai atsidustu ir pažvelgiu pro langą, kur gražiai toliau sninga.

-Ačiū tau,-užsimerkiu ir nusišypsau.

Mes įeiname į skyrių, kuriame paguldyta dabar Delma. Koridoriuje stovi Greg ir jis apsikabina su žmona ir vaiku. Kokiame romantiniame filme aš vaidinu? Palatos duris prasiveria ir išeina Niall. Jis pamatęs mane irgi nusišypso. Nusišypso tokia šypsena, kurios dar nesu regėjusi.

-Labai sėkmingai prasidėjęs savaitgalis,-su ironiją tariu, o jis dar labiau nusišypso.

-Nesityčiok, kvailė,-jis čiumpa mano veidą ir sujungia trumpam lūpas.

-Aš nesityčioju. Aš laiminga, jog galiu pažinti tave visiškai be kaukės.

-Būsi laimingesnė, kai galėsi pažinti be rūbų,-jis šelmiškai pakilnoja antakius.

-Ne pats geriausias metas juokauti apie seksą,-pavartau akis.

Jis atsidusta.

-Ji nori su tavim pasimatyti,-Niall paima mano ranką ir vedasi į palatą.

Įėjus, į mus pažvelgia Bobby ir jis pakilęs nuo kėdės, išeina iš palatos.

-Ak, mieloji. Tu išties egzistuoji,-moteriškė pažvelgia į mane.

-Taip, tikrai,-tariu-Džiaugiuosi, jog jums viskas gerai.

Atsistojame šalia jos lovos.

-Aš taip pat. Nenorėjau praleisti progos susipažinti su Niallerio mergaitė.

Mes abi sukikename, o Niall pavarto akis.

-Matai, močiut, ji tikra. Dabar tau reikia poilsio, o mes su Grace aplankysim dar tave.

-Aha. Jaučiuosi nuvargusi. Prašau, nesipyk su tėčiu daugiau.

-Pažadu tau,-Niall pabučiuoja į moteriškes kaktą.

-Grace, šitam padarėliui labai reikia meilės. Jeigu tu jį myli...

Niall pertraukia ją.

-Močiute...

Na, o aš pertraukiu Niall.

-Aš tikrai jį myliu ir jis bus mylimas ne ką mažiau už jus.

Niall staigiai pažvelgia į mus.

-Dėl to ir norisi gyventi,-Delma nusišypso ir užmerkia akis.

-Galime eiti?-sušnabždu.

Niall išsiveda mane iš palatos ir greit pasakęs, jog grįšime taksi, einame lauk iš ligonines.

-Ar mes galime pasikalbėti kas ten įvyko?-Niall sustabdo mus prie išėjimo.

-Huh, kur?-apsimetu, jog nesupratu apie ką jis.

-Tu myli mane?-jis suima mano veidą ir vėl, todėl priversta žiūrėti į jo blizgančias akis.

-Koks tiesmukiškas. Taip, aš myliu šitą Niall. Niall be kaukes.

Jis išsišiepia.

-Jeigu aš pažadėsiu ir ten toks būti, ar tu prižadėsi man būti tik mano?

-Na, aš turėsiu įsitikinti tuo.

-Aš tikrai tave myliu, Grace.

Jis sujungia ir vėl mūsų lūpas, kol kažkokie vaikai nepradeda leisti pasišlykštėjimo garsų. 

OLE OLE, KAS ČIA VYKSTA?