-Grace , mažute?
Tingiai pramerkiu akis , bet pasigailiu , nes kambario šviesa suerzina akis .
-Kas? –nusižiovauju .
-Tu pramiegojai . Kaip jautiesi?
Staigiai atsisėdu ir pažvelgiu į Ian .
-Oh , gerai . Turiu ruoštis mokyklai , -pasitrinu savo kaklą .
-Galbūt praleisk mokyklą šiandiena? –jis nusišypso .
-Kiek valandų ? –pažvelgiu ant stalo esanti mano telefoną .
-Po devynių .
Į kambarį įeina taip pat mama .
-Ar kažką skauda? –ji prisėda ant mano lovos .
-Šiek tiek gerklę , tačiau praeis , -pirštais apsivalau paakius .
-Šiandiena mes turėsim svarbų svečią . Čia atvažiuos savaitei Ian sūnus .
-Ian kas? Jis turi sūnų ? Tu turi sūnų ? –miegas kaip mat dingsta .
Ian nusišypso ir linkteli .
-Ohhh , -ir galiausiai suprantu kam reikalinga tiek daug kambarių šiam namui –Gerai . Praleisiu šiandiena mokyklą .
-Gerai . Nusileisk papusryčiauti , -Ian .
Linkteliu ir krentu į pagalves , o šie palieka mano kambarį . Pažiūrėjus kelias sekundės į lubas , nusprendžiu lipti iš lovos . Tingiai nušliaužiu į vonią .
Neskubėdama pasidariau visai gražų makiažą . Jis taip patiko man , jog nusifotografavus save , nuotraukas įkėliau į Facebook'ą , IG ir dar ant Snapchat sienos .
-Grace !
Mamos šauksmas priverčia nustoti vaipytis prieš kamerą . Pažvelgiu pro langą ir juodas ,,Audi" automobilis parkuojasi į mūsų namų kiemą .
-Kas gi tu?
Savęs paklausiu ir paskutinį kartą , pažvelgiu į veidrodį . Raudona suknelė ir tiesinti plaukai . Atrodau puikai . Apsidraudžiau , jeigu mano įbroliukas būtų gražuoliukas .
Išeinu iš kambario ir jau koridoriuje galiu girdėti džiaugsmingą mamos balsą . Senai tokį girdėjus ... Nusileidžiu laiptais ir lūpos atsiskiria viena nuo kitos . Taaai jis?
-Labas . Tu Grace , tiesa? -aukštas , tamsokas , juodais plaukais , tatuiruotas , apžėlęs , gražių veido bruožų vaikinas , ištiesia ranką .
-Aha , o tu būsi?
-Zayn .
Paspaudžiam vienas kitam rankas ir nusišypsom .
-Palydėsiu tave iki tavo kambario , -Ian patapšnoja sūnui per petį ir Zayn pasiėmęs lagaminą , seka Ian .
O aš mama . Įeiname į valgomąjį ir pažvelgiu į mamos ruoštą stalą .
-Puikiai atrodo , mam , -mirktelėju jai ir nuo stalo čiumpu vynuogę .
Su mama sustingstame , kai pasigirsta visai netikėtas dalykas .
-Ką?! Ką tu darysi?! Po velnių , ne .
Jaunuolio balsas skamba skardžiau už viską . Norisi dengtis ausis . Pažvelgiu į mama , o ši atrodo sunerimusi .
Ko aš nežinau ir kas vyksta?
-Net nedrįsk , Zayn !
Pašokame nuo staigaus durų trenksmo ir aš užspringstu vynuoge , kuri pamiršta liko mano burnoje.
Valgomajame pasirodo Ian . Jis keistai nusišypso ir pažvelgia į mus .
-Atsiprašau dėl nesusipratimo , -Ian nervingai pataršo savus plaukus .
-Ar galiu tau kuo padėti , mielasis? -mama rūpestingai jį apkabina .
-Nemanau , mieloji .
Nusišypsau .
-O galbūt aš galėčiau pamėginti kažką išspręsti? -kostelėju .
Jie į mane liūdnai pažvelgia ir Ian pasiruošia kažką atsakyti , tačiau šį sustabdo mama .
-Mes turim tau taip pat pasakyti , -mama dūsauja .
Suraukiu kaktą ir įdėmiai žvelgiu į juos .
-Mes...nusprendėme žengti...toliau į priekį , -mama .
-Pala...ką?
Ne ... Negaliu . Per greit ir net labai per greitai .
-Susituokti ...-atsargiai pabaigia Ian .
-Ne .
Sausai tariu ir apsisuku eiti .
-Grace , -mama numykia .
-Mam , per greit . Aš visdar galiu tave matyti tik su tėčiu . Ne su Ian ar kažkuo kitu , bet tik su tėčiu . Man reikia laiko .
-Užtat aš nebegaliu , Grace . Noriu toliau gyventi . Jau praėjo daug laiko .
-Atrodo , kad tau nerūpi tėtis , -dar labiau susiraukiu -Tai skaudina .
-Grace ...-Ian bando įsikišti , bet mama sustabdo .
-Aš mylėjau visada tavo tėvą . Jis man atsiuntė Ian . Aš tikiu , kad tai jo darbas ...
-Pažįsti jį tik metus !
Prie mūsų prisideda Ian sūnus .
-Grace , važiuojam iš čia , kol jie supras ką kalba .
Pritardama linkteliu jam . Nueiname į koridorių ir užsidėję striukes , paliekam namus su mamos kūkčiojimu .SU NAUJAIS METAAAIS , MAŽUTEEES <3
STAI LEGGENDO
Kažkas, ko noriu aš
FanfictionŽinau , kad Jis - pamesta knyga. Viršelis nuostabus , traukiantis atversti knygą, bet vidus toks nenuspėjamas, įdomus ir kraupus. Tačiau Jis greitai tapo tas kažkas, ko noriu aš . Kažkas, ką myliu ir ko nekenčiu.