Kažkas, ko noriu aš

70 Skyrius

Raudona suknelė, ištiesinti plaukai ir kuklus makiažas.

Atrodo šis vakaras bus kažkas naujo.

Paskutinį kartą lupas perbraukiu blizgių ir sulaukiu mamos perspėjimo, jog Niall įvažiavo į kiemą. Nusišypsau. Nekantrauju sužinot jo plano. Įsimetu blizgį į delninę ir netrukus nusileidžiu į pirmą aukštą. Zayn padeda apsivilkti paltą, bei rankoje pajaučiu nedidelį plastiko pakelį. Suprunkščiu, kai šis įbruko į ranką prezervatyvą.

-Aš nežadu per pirmą pasimatymą praskiesti jam kojas,-sušnabždu.

-Tu gal ir ne, bet jis tikrai paskies tavąsias.

Abu nusikvatojame. Išeinu į kiemą, o čia manęs prie juodo BMW automobilio laukia Niall. Aiktelėju. Su smokingu jis atrodo nepriekaištingai. Jo kūno formos jame atrodo idealiai. Šis net plaukus susitvarkė.

Man priėjus, jis paima delninę iš rankų ir praveria automobilio duris.

-Vedi mane iš proto, Grace,-nykščiu paglosto mano skruostą ir švelniai sujungia lūpas.

Troškimas taip praleisti visą likusį vakarą, tik didėja. Tačiau jis atsitraukia ir aš atsidūstu.

-Turime važiuoti.

Linktelėju. Įsėdu į automobilį ir jis uždaro dureles. Greit apeina automobilį ir įsėda į vairuotojo vietą.

Automobilyje groja lėtos ir ramios muzikos, o kelias visiškai nematytas.

-Ar aš galiu žinoti šio vakaro planą?

-Mmm, ne.

Pažvelgiu į jį, o jis trumpam į mane.

-Ar aš grįšiu namo?

-Tavo tėvai nieko man nesakė, todėl tikrai negrįši. Manau pati nebepaeisi.

-Ar mano apranga neatitinkama?

-Dėl sekso, brangioji.

Jis prunkštelėja, o aš prisimenu Zayn.

-Zayn buvo teisus, jog tu ištroškęs manęs,-leptelėju ir prezervatyvą metu į jį-tačiau turiu tave nuvilti.

Jis greit pažvelgia į mane.

-Net nesakyk, kad tu...

-Juokauju,-pertraukiu jį ir nusikvatoju.

Įvažiuojame į mišką.

-Oho, tai taip romantiška.

-Panaudok savo sarkazmą kitur.

Sučiaupiu lūpas, kai privažiuojame didžiulį ežerą, bei medinį namelį. Niall sustoja. Užgesina variklį. Jis išlipa iš automobilio ir apeina jį, kad man atidarytų dureles. Jis suneria mūsų rankas ir vedasi į namelį. Prieš tai užrakindamas automobilį. Jis praveria namelio duris ir nuspaudžia kažkokį jungiklį. Pasijungia šviesos. Pastebiu stalą su uždegtomis žvakėmis ir vaišėmis. Taipogi, aplinka romantiškai paruošta. Dar daugiau žvakių, rožių.

-Nesakyk, jog vienas tai paruošei.

-Gavau pagalbos.

Jis padeda nusivilkti paltą ir pakabiną jį ant sienos esančios pakabos. Jis nusiveda mane prie stalo, atlikdamas vėl džentelmeniškus veiksmus. Papilsto raudono vyno į taures ir pastebiu, jog pica garuoja. Kažkas ją spėjo pašildyti ar iškepti.

Vakaras eina romantiškai lėtai ir žavingai. Niall buvo savimi. Atsipalaidavęs.

Su vyno taure rankoje, žvelgiu pro langą į beveik užšalusi ežerą. Ledo paklodė, baigia jį sukaustyti. Pajaučiu šiltą kvėpavimą į kaklą, o lango atspindyje, Niall.

-Norėčiau kiekvieno vakaro tokio,-jis užkimusiu balsu, prasitaria.

-Ar nenusibostų?

Paklausiu jo ir atsisuku. Jis paima mano taurę ir padeda ant žydinio.

-Manau, man net amžinybes neužtektų su tavim. Tu pakeitei viską. Mane, mano gyvenimą. Ir ko aš tik noriu, kad nesiliautum manęs keitusi. Jog nenustotum keisti mano gyvenimo. Kažkas, ko noriu aš-yra mes.

Krūptelėju, kai šis ištraukia mažą dėžutę.

-Žinau, mes tik dvyliktokai. Nenoriu mūsų skubinti, tiesiog noriu žinoti, jog tu mano, Grace.

Susigraudinu. Prikandu lūpą, jog nepravirkčiau.

-Tai ne sužieduotuvių žiedas. Tai kolkas mūsų pradžios žiedas. Noriu, jog tai būtų tikrą ir tvirtą.

Jis praveria dėžutę, o čia sidabrinis žiedas.

-Aš myliu tave, Grace. Juk sutinki leisti man kurti mus?

Linktelėju.

-Myliu tave, Niall.

Jis uždeda žiedą ir mes apsikabiname.

Netrukus krentame kartu į didžiulę ir minkštą lovą. Dėl didžiulio karščio, mūsų kūnus palieka rūbai. Niall nervingai iš džinsų kišenes susigraibo apsaugą. Jis pažvelgia į mane, tarsi laukdamas leidimo. Aš linktelėju. Sudejuojame abu, kai mes susiliečiame. Matyt šito labai pasiilgome. Jis kaitalioja ritmą, o tai varo iš proto. Niall judesiai ir keliami pojūčiai, kažkas nutikę man geriausio. Jis nebijo būti šiurkštus, tačiau nesusilaiko ir nuo aimanų man į ausį ir kaklą. Mes panyrame į rojų. Ir vis dėlto džiaugiuosi, jog šis namas miško viduryje.

LINKIU VISIEMS GERŲ MOKSLO METŲ <3