Keršto galia

XXI skyrius

- Prieš šešiolika metų šis ponas pasiuntė savo karį nužudyti dvi seserys bandžiusias pabėgti su vampyru iš Korsos ... - pradėjo pasakojimą Sasukė.

Per maždaug aštuonias minutes tvirtovės gyventojas papasakojo viską , ką žinojo apie Kerou Gryn , jos sesutę Abigailę, praradusią vienintelį jai likusį artimą žmogų ir Ilją Belkovą, vampyrą, nepriklausiusį nei vienai iš nemirtingųjų gaujai.

Girdėdamas Sasukės pasakojimą Derekas nuklydo į tuos laikus, kai jo gauja buvo maždaug tris kartus mažesnė nei dabar. Derekas mintyse sugrįžęs į praeitį prisiminė vienišą karį užsukusi į visą parą veikiantį barą, kuriame su mirtingaisiais kartu linksminosi mažai žinomos „Juodųjų drakonų„ gaujos nariai po sėkmingos medžioklės.

Kanas Lamančjadas (taip prisistatė kareivis) išvydęs besilinksminančius žmones nusprendė prisidėti prie jų. Gerokai įkaušęs vyras netyčia sėdėdamas ant baro kėdės girdėjęs , kad iš kaimo pabėgo dvi seserys trokštančios rasti kelią į naująją žemę.

- Galbūt norite su mumis pažaisti pokerį ,- pasiūlė prie stalelio su dviem savo gaujos nariais sėdėjęs Derekas.

Nieko blogo neįtardamas prisidėjo prie dviejų tamsiaplaukių vampyrų ir šviesiaplaukės nemirtingosios. Iš
pradžių jie žaidė iš pinigų , o tik vėliau pradėjo žaisti iš norų. Laimėjęs penkias partijas iš eilės Kanas tikėjosi laimėti ir šeštąją, bet šį kartą nuo jo laimė nusisuko ir jis pralaimėjo.

- Ką turėsiu padaryti ? - paklausė prasilošęs žmogelis.

- Atlikti užduoti ,- maloniai nusišypsojo Derekas. - Pamenate tas dvi merginas , apie kurias neseniai pasakojote ? - Kanui linktelėjus galvą „ Juodųjų drakonų „ lyderis tęsė kalbą. - Nužudykite jas ir aš pamiršiu , kad jūs ką tik pralošėte partiją.

- Bet aš negaliu to padaryti... - suvokęs į kokį mėšlą įklimpo karys bandė prieštarauti. - Su jomis yra akylas žmogus.

"Su jomis yra vampyras"- taip mintyse išvertė jo pasakymą Derekas.

- Aš pasirūpinsiu , kad sargybinis trumpam paliktų postą. Tikiuosi per tą laiką jūs spėsite atsikratyti abiejų seserų.

Dieną amžiams įstrigusią dviejų gaujų lyderiams atmintyje pokerį pralaimėjęs žmogelis iki galo nespėjo įvykdyti Dereko paliepimo , nes trumpam nuviliotas sargybinis sugrįžo atgal į savo postą , kai iškvotė netoliese besitrynusią Asli Kerstin, šviesiaplaukę vampyrę žaidusią pokerį kartu kitais trimis„ Juodųjų drakonų „ gaujos nariais ir nelaiminguoju Kanu. Išgavęs visą informaciją apie pralaimėjusį partiją asmenį Iljja pasinaudojo įtaiga ir užhipnotizavo už save jaunesnę vampę , kad ši pamirštų , jog buvo su juo susitikusi ) ir nuskuodė gelbėti mylimosios ir jos sesers.

- Bandydamas atkurti Asli prarastus prisiminimus ilgokai sukau galvą bandydamas suprasti, iš kur tu , Sasuke Kirosagi, sužinojai apie mano garsųjį žygdarbį,- Derekas pertraukė Sasukę pasakojantį istoriją, kurią noriai „Juodųjų drakonų„ nariams išsinešdinus iš baro papasakojo vienas iš lemtingąjį vakarą besisukiojusių senoviniame malūne padavėjų.

- Anuomet man apie gresiantį Kerou pavojų pranešė pranašė ,- rudakis vampyras trumpam žvilgtelėjo į pelenų krūvelę lyg norėdamas nebyliai pranešti , kad turėjo omenyje Renė Juko. - Jai papasakojus , kad matė vizijoje Kaną Lamačjadą išeinantį iš „Norų pildytojo.„ Šioje vietoje dažnai susirinkdavo Dereko valdomos grupuotės nariai po sėkmingos medžioklis, kurios metu jie užhipnotizuodavo nieko blogo neįtariančius praeivius ir juos nukraujindavo mintyse galvojantį apie seserys Gryn suskubau nuvykti į Marlendą. Atsidūręs kaimelyje paklausinėjau vietinių gyventojų ir sužinojau , kad Kerou ir Abigailė prieš kažin kiek laiko išvyko iš gimtinės su maždaug dvidešimties metų vaikinu , kuris pastaruosius du mėnesius suko sparną apie Gryn vyresniąją...

- Ir tada jūs nusprendėte , kad reikia aplankyti mane. - staiga sumojo Derekas.

Sasukė tik linktelėjo galvą ir toliau tęsė pasakojimą praleisdamas tik kelias smulkmenas: dvidešimt aštuonias keliones valandas, kurių metu nieko įdomaus neįvyko, trumpą pokalbį su savo valdomos gaujos nariais , trijų savanorių pareikštą norą keliauti kartu su vadu į barą ir Renė pasakojimą apie naują regėjimą.

Klausydamasis Sasukės žodžių vampyras dar kartą nuklydo į praeitį. Mintimis vėl sugrįžęs į malūną Derekas atsidūrė sename pastate prabėgus kiek mažiau nei dvylikai valandų nuo tos akimirkos, kai užhipnotizuotas Kanas (kareivis išėjo iš malūno maždaug puse dvylikos nakties) išskubėjo iš baro trokšdamas kuo greičiau surasti seseris ir atlikti juodą darbą.

Bare po varginančios nakties pasikeitus pamainai (pasirodžius dieniniams darbuotojams) į pilkai baltomis plytomis sumūrytą malūną vėl sugužėjo nemaža grupė žmonių ir nemirtingųjų (gėrusių vieną vienintelį kartą per savo egzistenciją Bahar vyną , dar kitaip vadinamą apsaugojamuoju nuo dienos šviesos skysčiu).

Užsisakę pirmuosius gėrimus aštrialčiai noriai pradėjo megzti pokalbius su savo kaimynais (mirtingaisiais) , kurių dienos metu visada „Norų pildotojume„ būdavo daugiau nei naktį.

Garsūs žodžiai ištarti dviejų skirtingų rūšių sutvėrimų mažulytėje patalpoje skambėjo daug garsiau nei triukšmingoje pakelės užeigoje, kurioje buvo maždaug dvigubai daugiau erdvės nei malūne , tad nenuostabu , jog liežuviais malantis asmenys neišgirdo kaip prasivėrė apsilupinėjusios baro durys ir į vidų įsmuko penketas vampyrų.

- Vade, prašau, man atleisti ,- šviesiaplaukė mergina atsiskyrė nuo mažojo būrelio ir priėjo prie apskrito staliuko šalia , kurio patogiai ant kėdės buvo įsitaisęs Derekas Navaras.

- Kas atsitiko, Asli Kerstin ? - „Juodojo drakono „ gaujos vadas nužvelgė nuo galvos iki kojų apdaužytą būtybę , kuri prie jo prisėlino tyliau net už pačią šmėklą.

- Šie ponai,- apskritaveidė vampė ranka mostelėjo į ketvertą peržengusį prieš kelias akimirkas slenkstį. - Mane apkaltino siaubingais dalykais. Jie sakė , kad aš pasiunčiau Kaną nužudyti Kerou ir Abigailės Gryn... - iš Asli pilkai žalių akių pabiro per jėgą išspaustos ašaros turinčios sugraudinti valdovą. - Aš siaubingai gailiuosi , kad sutikusi juos už poros kilometrų nuo čia papasakojau jiems , jog tai jūs pasinaudojote kareiviu lyg kokiu žaislu.

Dereko veidas persikreipė iš įniršio, o akys nusidažė ryškiai raudona spalva tarytum trokšdamos įspėti, kad viena net ir menkiausia klaidelė gali kainuoti gyvybę.

Derekas tingiai lyg katinas pakilo nuo kėdės pervėręs žvilgsniu šviesiaplaukę vampyrę žengė porą žingsniu į priekį. Atsidūręs taip arti , kad net galėjo justi pušies kvapą sklindantį (Asli keturi „ Atgimimo gaujos nariai išvydo prieš maždaug pusvalandį ją sėdinčią ant storos pušies šakos) nuo jos šviesių susivėlusių plaukų Derekas skėlė Asli antausį.