Keršto galia

XXII skyrius

- Šiandien daugiau nesirodyk man akyse, - pro dantis iškošė vampyras.

Asli neturėdama drąsos nevykdyti vado įsakymo nudelbusi akis žemyn nuskuodė iš pastato galvodama tik apie vieną - kaip surasti ramią vietelę, kurioje galėtų suvirškinti šiandienos įvykius.

Šviesiaplaukei vampyrei pasišalinus šviežiai iškeptas „Atgimimo„ (tokiu pavadinimų pavadino Sasukė Kirosagis nemirtingųjų gaują gyvenančią tvirtovėje praėjus vos porai parų nuo Bahar - buvusios vadės žūties) gaujos lyderis drąsiai žengė prie už save dvigubai vyresnio nebijodamas, kad Derekas lyg piktas katinas parodys nagelius.

- Jeigu jūs tikėjotės sužaisti su manimi pokerį turiu jūs nuvilti, nes aš taip anksti nepradedu lošimų ,- tarė Derekas, kai jo akys atgavo įprastą spalvą.

- Aš atėjau nežaisti su jumis! - Sasukė sustojo prie Dereko staliuko ir pažvelgė taip į vampą lyg būtų tikėjęsis , kad vien žvilgsniu pavyks jį nužudyti. - O jums atkeršyti!

- Ir už ką gi man keršysite? - Derekas išsišiepė lyg jaunas mėnulis ir davė padavėjui ženklą, kad šis atneštų dar vieną taurelę tekilos.

- Už Kerou Gryn mirtį.

Vos išgirdus pažįstamą vardą vampo veidą puošusi šypsena prigeso ir neslėpdamas staiga užplūdusio jo širdį susierzinimo aštriailtis vienu gurkšniu ištuštino pilną stikliuką gėrimo , kurį jau buvo spėjęs atnešti mirtingasis, ir garsiai padėjo taurelę ant stalo krašto.

Ne itin trykšdamas džiaugsmu padaras kelias kankinančiai ilgas akimirkas padelsė , kol ryžosi užduoti klausimą Sasukei kuris sukosi jam ant liežuvio galo nuo tos akimirkos, kai jis užsiminė apie Kerou Gryn.

- Panelė Gryn buvo jūsų mergina? - išgirdęs tokį klausimą kiek daugiau nei penketą sekundžių Sasukė neįstengė liautis juokęsis.

- Ne, ji buvo šnipė už pinigus man rinkusi informaciją apie mirtingųjų lyderių valdančių miestą trejetą ,- po kurio laiko Sasukė teikėsi atsakyti į Dereko klausimą. - Apie trejetą supuvusių sielų trokštančių sukurti padarus stipresnius ir už mirtinguosius, ir už vampyrus.

- Po galais... - Dereko veidas išblyško kaip drobė , kai jis pagaliau suvokė, ką padarė. - Regis aš pats to nesuprasdamas pasirašiau sau mirties nuosprendį.

Kai vilties „Juodųjų drakonų „ gaujos lyderiui išnešti sveiką kailį nebeliko „Norų pildytojo„ durys atsivėrė ir į barą įžengė ilgaplaukis žmogus. Peržengęs slenkstį maždaug trisdešimties metų vyras sugaišo keliolika sekundžių žvalgydamasis po ankštą patalpą. Neradęs ko ieškojo ar neatpažinęs asmens , kurį jam kažkas liepė surasti ponas x griebėsi kaip skęstantysis šiaudo.

- Kuris iš jūsų yra Sasukė Kirosagis? - atėjūnas beveik nesitikėjo, kad kuris nors iš vampyrų (tai buvo vienintelis faktas , kurį žinojo žmogus apie „ Atgimimo gaujos „ vadą) atsilieps išgirdęs savo vardą ir pavardę.

- Jūsų ieškomas asmuo esu aš ,- žaliaakis nemirtingasis staiga pamiršęs , kad turėtų nubausti „ Juodųjų drakonų„ vadą už padarytą nusikaltimą atsigręžė į raudonodį nepažįstamąjį, kuris ištiesė ranką su baltu voku.

- Nesė Frank („ Frankų „ gaujos įsikūrusios tyliojoje kalvoje galva) liepė jums perduoti šį voką ,- pasakė tamsiaplaukis Sasukei priėjus prie jo.

Žmogus, įteikęs voką vampyrui suskubo pasišalinti, nes pabijojo , kad nemirtingasis perskaitęs laišką ir sužinojęs galbūt nedžiugią žinią gali sumanyti išlieti pyktį ant pasiuntinuko.

Voke, kurį praplėšė Sasukė vos spėjus ponui x pasišalinti buvo nemaža krūvelė pinigų ir balto popieriaus skiautė. Perskaitęs dailiu raštu parašytą vienos iš galingiausių Korsos vampyrų gaujos lyderės laišką Sasukė ne juokais išsigando, jog turtuolė įvykdys savo grasinimą pradėti karą su gauja, jei jis nepaleis įkaito (taip raštelyje buvo pavadintas Derekas.

- Derekai Navarai , šiandien jums sėkminga diena ,- nemirtingasis suglamžė raštelį ir jį išmetė į šiukšliadėžę. Prieš padarydamas tą patį ir vokui jis ištraukė jame buvusius pinigus. - Jei kada nors sutiksite Nesę Frank nepamirškite jai padėkoti už išgelbėtą gyvybę.

Nenorėdamas sau pasilikti Nesės Frank banknotų jis švystelėjo juos į orą. Pagavęs juos lyg žaislą vaikas vėjas išnešiojo pinigus po visą barą. Žaliems popierėliams pabirus ant grindų iki šiol ramiai sėdėję žmonės pakilo nuo kėdžių ir pradėjo rinkti banknotus.

Aštuonetas Dereko Navaro gaujos narių apsilankė niekeno nesaugomose dviejuose ginklų sandėliuose , kuriuose apžiūrėję įspūdingas medinių ginklų ir šautuvų kolekcijas jie paliko užtaisytas bombas. Įsijungus chronometrams (jie buvo pritaisyti prie juodų ritulio formos keturių rutulio formos prietaisų , iš kurių kyšojo po tris spalvotos laidus) skaičiukai ėmė suktis atgal. Apsidžiaugę , kad pavyko sėkmingai įvykdyti užduotį iš nesaugomos tvirtovės vampyriukai išsliūkino nei kiek ne garsiau už dalgiamoterę (taip vadino nemirtingieji būtybę su dalgiu , kuri pasirodžiusi žmonių namuose tik tam, kad galėtų vieno iš jų sielą nusitempti paskui save į mirusiųjų pasaulį).

Saugiai išsinešdinę iš priešų irštvos aštriailčiai pasielgė kitaip nei buvo įsakęs vadas. Užuot jie palaukę grįžtančių Dereko ir Sintijos jie papustė padus , kad sargybiniai galintis bet kurią akimirką sugrįžti į postus neišvystų nekviestų svečių laukiančių vėluojančių savo sėbrų.

Sidabriniam mėnuliui kabojusiame tamsiai mėlyname beveik juodame danguje pasislėpus už tamsių ir sunkių debesų kvapnios gėlės buvusios oranžerijoje užmigo naktiniu miegu. Susiskleidus jų žiedams du nemirtingieji baigė savo klajonę po prisiminimus ir sugrįžo į vakarą , kai Korsoje dingo elektra.

- Būdamas jūsų vietoje tai pat norėčiau išvysti poną Navarą negyvą ,- tarė Sabras vos Sasukei pabaigus pasakojimą.

- Kad ir kokia viliojanti būtų mintis nužudyti Dereką Navarą privalau jai atsispirti, jei nenoriu , jog per mane žūtų daugybę nekaltųjų. - vienu metu Sasukės širdyje šėlo du galingi jausmai : neapykanta Navarui ir noras išgelbėti saviškius.

Pajutęs du nei truputėlio nepanašius vienas į kitą jausmus Sasukė vampyras prisiminė antrąjį susitikimą su savo kūrėja Bahar. Jis prieš akis regėdamas nemirtingosios pavertusios jo gyvenimą pragaru atvaizdą dar kartą išgirdo ją pranešant, kad įvykdė savo pažadą ir nužudė Aistę.

Tik žodžiai kadais ištarti nemirtingosios dėl galios atsisakiusios žmogiškumo ir jos besijuokiantis veidas jį nuo siaubingos klaidos, kurią padaręs jis būtų sulaužęs pažadą duotą antrojo susitikimo su Bahar metu.

- Mes dar susitiksime, pone Navarai ,- pažadėjo Nikolas. - Ir kai tai nutiks jūsų niekas neišgelbės.

Gavęs nebylu leidimą keliauti ten , iš kur atėjo Derekas ilgesingu žvilgsniu pažvelgė pro vienintelį oranžerijoje buvusį langą į tamsų dangų ir paskutinį syk prieš išeidamas pro duris pažvelgė į „ Atgimimo „ gaujos lyderį.

- Kitą kartą , kai mūsų keliai vėl susikirs priversiu jus gailėtis, kad paleidote mane taip lengvai,- tokie buvo jo paskutiniai ištarti žodžiai tą naktį girdint vampyrams.