Keršto galia

IX skyrius

Rodžeris užvalgęs ankstyvus pusryčius kaip įprastai "Jakerio" užkandinėje, užsuko į pirmą kelyje pasitaikiusį spaudos kioską, nes norėjo nusipirkti naują "Korsos naujienų" laikraščio numerį.

Iš krūvos pasičiupęs dažais kvepiantį dienraštį jis atsistojo į ilgą eilę. Kadangi stovėdamas tarp grupelės žmonių laukiančių, kol galės susimokėti už savo pirkinius, neturėjo, ką veikti tai ėmė apžiūrinėti laikraštį. Užmetęs akį dienraščio pirmąjį puslapį ir išvydęs Belisos Delas nuotrauką, ūmai Rodžeris panoro apie tai pranešti ponui Delasui, bet prieš tai padarydamas turėjo ne tik sumokėti už pirkinį, bet ir pats perskaityti straipsnelį.

***

Markas sėdėjo ant kėdės su ratukais pristumtos prie stalo, kuris stovėjo niūraus kambario centre, ir gurkšnodamas ne be pirmą stiklą viskį klausiausi radijo stoties, per kurią dažnai buvo galima išgirsti senų dainų.

Nurijęs paskutinį deginančio gerklę gėrimo gurkšnį stiklą garsiai padėjo ant stalo, ištempęs ausis pradėjo klausytis grupės Fithy Fithy atliekamos dainos "Cupid". Klausydamasis melodijos ir gerai žinomų žodžių prisiminė senus, gerus laikus, kai sutiko vienintelę moterį, kurią iš tiesų mylėjo. Jam iš akių pabiro ašaros, kai prisiminė, kad dėl mano kaltės šiuose namuose nebėra Frančeskos.

"Jei tik būčiau galėjęs ją paleisti dabar viskas būtų kitaip."- mąstė Markas spoksodamas į tuščią stiklą "Bet laiko neatsuksi ir nepakeisi praeities..."

Nutrūkus minčiai Markas sugrįžo į praeitį ir prisiminė, kad jis - Markas Delasas susipažino tai pačiai dainai grojant su Frančeska Lokvod. Atminė tą jausmą, kai žvelgdamas į nepatyrusią merginą interaktyviai jautė, kad būtent ji taps jo žmona.

Po dvidešimties pralėkusių metų prisiminiau aiškiai, kaip mergina gerdami martinį papasakojo jam (visiškai jai nepažįstamam asmeniui), kad jos vaikinas išdavė su jos geriausia drauge Bete.

Pabuvęs Dianos guodėju Markas tikėjosi, kad raudonplaukė bus iš tų, kurios patyrusios išdavystę sutinka važiuoti su nepažįstamuoju į jo namus, bet pasirodo smarkiai klydo. Toji rudakė nebuvo tokia kaip kitos mano pasaulio merginos ir moteris. Ji buvo dalis kito pasaulio, kuriame užuot atkeršijusios dailiosios lyties atstovės savo vaikinams juos paprasčiausiai palikdavo.

Nuo pirmojo susitikimo su Frančeska praėjus dviems mėnesiams, išvydo tą pačią merginą. Šį kartą ji neverkšleno dėl mylimojo, o bandė atsikratyti savo buvusiojo Rizos, kuris primygtinai jos maldavo jam atleisti.

Norėdamas greičiau pelnyti atleidimą girtas jaunuolis pabandė pabučiuoti Frančeską. Ši atstūmusi jį pasiuntė, kur vėžiai žiemoja, bet kadangi tamsiaplaukis buvo kvailys neketino pasiduoti.

Jis lindo prie mielosios Frančeskos iki tos akimirkos, kol įniršęs Markas neišsitraukė pistoleto ir nepaleido jam kulkos į galvą.

Paklaikusi iš baimės mergina žvelgdama man į akis, kad apie šį įvykį nesakys policijai, jei Markas nebandys jos ieškoti.

- Mus skiria praraja, kurios mums niekada nepavyks peržengti,- amžiams įstrigo jo atmintyje tądien ištarti raudonplaukės žodžiai. - Tau atimti kito gyvybę taip pat lengva kaip iš vaiko atimti saldainį... - iš jos akių byrėjo ašaros. - O štai aš nedrįsčiau net sapne prisiliesti prie pistoleto, o ką jau kalbėti apie šovimą į kitą žmogų... Aš tenoriu ramaus gyvenimo, o ne nuolatinės baimės, kad vieną dieną užsukęs į namus žmogus nužudys mano vaikus.

Duotą pažadą per mūsų antrąjį sutikimą Markas tesėjo, nors ir plyšo širdis iš skausmo neregint Frančeskos.

***

Prabėgus daugybei dienų atsitiko vienas įvykis, kuris pakeitė jo mylimosios gyvenimą. Sekdamas Korsos miestelio naujienas sužinojau, kad vaikinas, su kuriuo Diana kažkada važinėjo tuo pačiu autobusu į mokyklą, pagrobė jos mamą. Garsusis šaltakraujis žudikas - Garetas Hiliunas (policininkams niekaip nepavyko surinkti pakankamai įrodymų, kad jį įkištų už grotų už tris šiurpias žmogžudystes) laikė Lorą Lokvod uždaręs vietoje, kurioje moteris neregėjo saulės šviesos.

Per kiek daugiau nei devyniasdešimt dienų Loros duktė iš geros merginos tapo bloga. Frančeska lankėsi šaudykloje tol, kol išmoko ne tik šaudyti, bet ir užšaldyti jausmus.

Pasikeitusi neatpažįstamai rudakė susekė savo mamą pagrobusį Garetą ir šovė jį tą akimirką, kai jis rėkė ant vyresniosios Lokvod, nes ši sugebėjo nusirišti akis dengusį raištį.

Pajutęs skausmą perveriantį koją, plikis pačiupo ant stalo gulėjusi šautuvą ir šovė į Lorą. Paskutinę akimirką motiną užstojo Frančeska ir prisiėmė ne jai skirta kulką.

Per plauką išsikapsčiusi nuo mirties mergina turėjo sėsti į kalėjimą už Gareto Hiliuno (jis nukraujavo, nes greitoji nespėjo laiku atvažiuoti) nužudymą, bet nesėdo, nes Leonas Delasas (Marko tėvas) pasirūpino, kad jo būsima marti išsisuktų nuo bausmės.

- Kadaise mus skyrusią prarają tu peržengei,- tarė Markas nuėjęs į ligoninę aplankyti Frančeskos. - Tu tapai žudike kaip ir aš. Kažkada man sakei, kad negalėtum nužudyti, bet klydai, mieloji.

- Dėl artimųjų aš galiu padaryti bet ką,- anuomet jos pasakyti žodžiai Marką nustebino.

***

Likus mėnesiui iki mūsų vestuvių Frančeska sužinojo, kad kartą Markas nuklydo į kairę. Visą laiką jis manė, jog dėl šios priežasties trokšdama man atkeršyti ji užsirašė į šokių pamokas, kurias jos vedė pirmoji meilė - Azrelis, ir pradėjo slapta su juo susitikinėti.

Per vėlai man buvo lemta suprasti, kad nors ir Frančeska su Azreliu leido puikiai laiką, jie taip niekada ir nemiegojo, nes Marko žmona nenorėjo pasielgti taip šlykščiai kaip jis pasielgė su ja.

Kai Markas sudegino visus tiltus, jam buvo lemta sužinoti, kad raudonplaukė ilgai kovojo. Ne su liga ar juo, o jausmais, kurie atgimė, kai Azrelis ištaisė klaidas padarytas ankščiau.