Jau kitą vakarą, sutartu laiku, į kambarį iki pareikalavimo, pavienėmis grupelėmis, susirinko kone pusė Hogvartso. Didžiają dalį atėjusiųjų sudarė Grifukai, o likusieji – švilpynės ir varno nago mokiniai. Klastuoliai nepasirodė apskritai, nors po teisybei – nelabai kas jų ir pasigędo. Kai pagaliau visi susirinko (na, atrodo visi, nes durys nebeatsivėrė geras dešimt minučių), Severas pakilo iš vietos, mostelėjo lazdele į minią. Nieko neįvyko. Nieko įvykti ir neturėjo, jis tepaleido bežodžius kerus, kurie neleis kam nors prasitarti apie šį susibūrimą. Tuomet atsistojo priekyje visų.
- Sveiki susirinkę į SEK – kitaip sakant – Sidabrinės Elnės Klubą. Turbūt visiems yra velniškai įdomu, kodėl mes čia jus sukvietėm. Na, pilnai visą tiesą iki smulkmenų galės sužinoti tik tie, kuriems jau yra 17, tačiau kitiems galiu drąsiai atsakyti, jog pagrindinis šio susibūrimo tikslas yra tas, kad... mums reikia išmokti kovoti ir gintis, nes horizonte kyla rimta grėsmė, kuri gali užimti Tamsos Valdovo vietą pasaulyje. Jei taip nutiktų, mes turime mokėti apsiginti patys, apginti savo draugus ir jei tik įmanoma – užkirsti kelią bundančiam blogiui dar prieš jam įsitvirtinant po saule. Jei kam nors tai atrodo neįdomu, gali dabar pat išeiti, o likusieji... prašom susikaupti. Išsirikiuokit kaip nors, padarykit aikštelę dvikovoms ar dar ką...- miglotai užbaigė pristatymą.
Kilo mažytis sambrūzdis, minia prasiskirstė, sustojo ovalu milžiniškoje salėje, kuria šiandien tapo kambarys iki pareikalavimo. Kaip ir per DK užsiėmimus, čia buvo apstu vietos treniruotėms, daugybė manekenų skirtų išbandinėti kerus, vieninteliai visiškai nauji dalykai atsiradę kambaryje – eilė aukštų aukštų lentynų pilnų knygų ir durys į kitą salę.
- Severai, kokia grėsmė kyla? Iš kur peši tokios informacijos?- pasiteiravo Minevra aptilus šurmuliui.
- Vėliau, Minerva, vėliau. Šis pokalbis vyks tik prie pilnamečių,- sušnypštė.
Į rato vidurį įžengė Haris. Perbėgo susirinkusiuosius žalių akių žvilgsniu ir atsikvėpęs prabilo:
- Kaip profesorius jau minėjo, pirmiausiai reikia išmokti apsiginti. Tai gana paprasta padaryti, kai niekas neveja, tačiau kai situacija gali kainuoti gyvybę, svarbu mokėti apsiginti neklystant. Nors dalis čia esančiųjų puikiai žino tuos kerus, kuriuos šiandien pademonstruosime, kiti yra visiški naujokai šioje srityje, todėl ne prošal bus visiems pradžioje pasitreniruoti keletu paprasčiausių burtažodžių. Aš ir profesorius Sneipas parodysime kaip reikia nuginkluoti priešininką ir kaip atremti puolimą. Po to jūs su savo porininku turėsite pakartoti mūsų veiksmus.
Moksleiviai ėmė dairytis vieni į kitus tyliai pasirinkdami sau porą.
- Profesoriau?- kreipėsi grifukas.
Severas vėl sugrįžo į aikštelę. Vos jam užėmus poziciją kitoje rato pusėje, patalpoje stojo mirtina tyla.
- Tu ginsies,- tarė kumpanosis sūnui.
Tas tik nežymiai linktelėjo neatitraukdamas žvilgsnio nuo juodų it vabalai burtininko akių.
- Expelliarmus!
- Portego!
Hario puikūs skydiniai kerai suveikė akimirksniu ir mokytojo lazdelė nulėkė į šalį. Stebėtojų minia garsiai įkvėpė, nes kaip ir visi kiti sveiko proto Hogvartso mokiniai, jie prisibijojo Sneipo, o tai, kad jis nėra pranašesnis, galėjo baigtis liūdnai. Tačiau visų nuostabai jis nieko netaręs pakėlė nuo žemės išmuštą ginklą, o atsitiesęs kažką gestais parodė Hariui, kuris tik dar vieną kartą linktelėjęs sustojo pasirengęs dar vienam puolimui.
- Expelliarmus! – vėl šūktelėjo burtininkas.
Šį sykį vaikinas nesigynė, todėl nematoma jėga jį parbloškė ant šaltų marmurinių grindų, o lazdelė nuskriejo tiesiai į tėtušio ištiestą delną. Mikliai atsikėlęs nužingsniavo atsiimti tai, kas jam priklauso. Atgavęs turtą atsigręžė į nustebusius veidus, bet čia jį aplenkė Severas:
- Ką tik matėte, kaip pirmaisiais kerais Haris nepriekaištingai atrėmė nuginklavimo užkeikimą. Antru atveju stebėjote, kaip nuginklavimas veikia, kai nėra ginamasi. Viskas ko šį vakarą iš jūsų norime, tai, kad pakartotumėte šią mudviejų sėkmę su savo draugais. Prie darbo! – suplojo delnais juodaskvernis.
Dar vieną kartą kilo bruzdesys. Visi stumdėsi, malėsi, ieškojo sau poros, o suradę stojosi vienas prieš kitą ir ėmėsi mosuoti lazdelėmis. Visai eilei mokinių, kurie yra žemiau šešto kurso, iš pirmo karto nieko nepavyko. Tik vos keli penktakursiai ir vyresnieji, lankę DK užsiėmimus, su užduotimi susidorojo puikiai. Netgi Nevilis sugebėjo iš pirmo karto nuginkluoti Luną.
- Severai, o jei atvirai, kas čia vyksta?- paklausė Lubinas priėjęs arčiau su Makgonagal.
- Na bet jūs ir nekantrūs...- suniurzgė,- gerai. Gerai, aš papasakosiu, tik duokit porą minučių.
Tai pasakęs atsikrenkštė, akimis susirado Harį, bet prieš patraukdamas pas jį, garsiai kreipėsi į visus:
- Tie, kuriems jau yra suėję septyniolika ir daugiau, prašau ateiti pas mane! Nebent, jūs nenorite prisijungti prie SEK tarybos, tuomet sėkmės dirbant čia!
Nuo besitreniruojančiųjų atskilo dalis septintakursių bei keli šeštakursiai. Kol jie būriavosi, juodaplaukis pasigavo Harį:
- Tu juk jau viską žinai, todėl prižiūrėk likusiuosius. Jei ką vėliau galėsi peržiūrėti mano prisiminimus, jei norėsi visiškų smulkmenų.
Berniukas sutiko. Juk vis tik kažkas turi sutelkti dėmesį į mažesniuosius, kad jie netyčia ko nesusprogdintų (ypatingai atrakursiai), o vienaip ar kitaip, jei pasitiki tėvo žodžiu, nieko naujo nesužinotų, net jei ir nubėgtų pasiklausyti pokalbio. Juk lygiai tokį patį jis turėjo vakar vakare.
Severas nusivedė kolegas ir vyresniuosius mokinius į kitą kambarį, kuris taip pat atsirado iš niekur ir buvo tiesiog tobulas tarybos susirinkimams. Beabejo, jis gerokai mažesnis už salę skirtą treniruotis, tačiau ir žymiai jaukesnis. Čia kūrenosi dailiai sumūrytas židinys, ilgas stalas ėjo per patį vidurį patalpos, o aplink jį rikiavosi galybė kėdžių apmuštų raudonu aksomu. Ant gindų driekėsi kilimas, ant sienų kabėjo įvairūs paveikslai vaizduojantys undines, kentaurus, slibinus bei kitus magiškus gyvius. Ant lubų kabėjo milžiniškas krištolinis šviestuvas, kiekviename jo daugiabriauniame kristalėlyje žaidė šviesa atsimušanti nuo aplinkos. Tiesiog tobula vieta tokiam reikalui.
~~~~~~~
Autorė: pažiūrėkit video, jei netingit (viršuje) :D

YOU ARE READING
Netikro Princo istorijos puslapiai (HP)
FanfictionFanfiction. Hogvartso mūšis jau praeitis, Tamsos valdovas miręs, o burtininkų pasaulis jau stojasi į normalias vėžes. Pats metas mūsų mylimam Netikram Princui aka Severui Sneipui prabilti apie savo istoriją ir susidėlioti gyvenimą iš šipulių, į ku...