Netikro Princo istorijos puslapiai (HP)

Epilogas

PO 19 METŲ

Rugpjūčio saulė spigino į triukšmingų Poterių namų langus. Čia klegėjo daugybė balsų ir tvyrojo pakili nuotaika, kadangi kieme vyko šventė. Albo dvyliktasis gimtadienis. Šiemet jis mokysis antrame Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklos kurse. Pasveikinti Hario sūnaus sugužėjo visi Vizliai su savo atžalomis, Sneipas, Smirdžių šeima ir Lupinas su Tedžiu. Dovanų kalnas ant stalo beregint augo, o susirinkus visiems svečiams, atėjo laikas jas išpakuoti. Pirmoji dovana patekusi į Albo rankas buvo naujutėlaitė šluota „Strėlė X13", atnešta senelio Severo. Iš Molės ir Artūro jis gavo naują katilą vaistų ir nuodų pamokai, nes pernai savajį susprogdino virdamas eliksyrą. Pradėjus pakuoti dėžę nuo tėvų, į lauką išėjo Džinė ir pašaukė savo vyrą:

- Hari? Tau skamba tas žiobariškas daiktas!

Poteris pakilo iš vietos. Telefonas skambėdavo lygiai du kartus per metus. Jo paties gimtadienį ir Kalėdas. Taip pusbrolis Dudlis išspausdavo trumpą sveikinimą ir padėdavo ragelį. Tačiau skambutis kitu metu atrodė be galo netikėtas, o ir šiaip, Haris nebuvo tikras kas jam skambina. Galbūt tai visai ne pusbrolis, galbūt kas supainiojo numerius...

Priėjęs prie čirškaujančio aparato Haris atsiliepė:

- Klausau?

Kitame laido gale pasigirdo sunkus alsavimas, it pašnekovas būtų ką tik nubėgęs maratoną.

- H... Hari?

- Taip, Dudli, - patvirtino juodaplaukis.

- Man... man reikia tavo pagalbos, - nedrąsiai ištarė.

- Kokios?

- Mes gavom laišką.

PABAIGA.