Netikro Princo istorijos puslapiai (HP)

38 dalis

Pokštelėjimas pažadino miegančius grifukus. Kol jie užsimiegoję markstėsi, po miegamąjį strimgalviais bėgiojo nuo lovos iki lovos tamsus siluetas.

- Kelkitės, po velnių, kelkitės, suveikė bokšto apsauginiai kerai, - sušnypštė Severo balsas šalia Hario.

Visi miegai vaikinams išlakstė. Tai vyksta. Paskubomis šešetas grifukų užsivilko drabužius, tuo tarpu profesorius vėl išsidangojo oru kelti kitų. Jiems puikiai žinomas planas, ką reikia daryti, tad nieko nelaukdami nusileido į bendrąjį kambarį. Čia jau stypčiojo kelios merginos ir laiptais atbildėjo šeštakursiai. Grifų gūžtos SEK nariai ėmė rinktis iš visų pakampių, o tada išnėrė pro portreto angą ir pasileido koridoriais link kito pilies galo. Prie jų būrio greitai prisijungė kiek mažesnė Varnanagių grupė, o iš apačios atskubėjo gauja Švilpynukų. Visur siuvo žmonės, tačiau... staiga koridorius pastojo Klastuoliai.

- Ir kur taip skubat, argi neturėtumėt miegoti? – pašaipiai nuskambėjo Zabinio balsas.

- Nešdinkis! – subliuvo Ronis.

- Cha, kvailiai! Bombardo! – sušuko priešininkas ir išsprogdino sieną užtverdamas kelią.

SEK būrys išsisklaidė, vieni bėgo pro kitur, kiti ėmėsi šalinti kliūtį ir vos ją pralaužus užvirė kova su ketvirtojo koledžo mokiniais. Jų buvo daug. Kiek mažiau nei SEK narių, bet vis tiek nemažai, kadangi, kaip paaiškėjo ėmus kovoti, jiems talkino ir nedidelės grupelės Varno Nago studentų, neprisidedančių prie Sidabrinės Elnės Klubo veiklos.

- Confringo! – kažkas paleido kerus Hariui tiesiai pro pat ausį.

- Petrificus totalus! – kaltininką sustingdė juodaplaukiui ant kulnų minantis Drakas. Jie pasimetė nuo Ronio ir Hermionos, tačiau kilusioje sumaištyje tai mažiausiai rūpėjo. Netrukus į kovą įsitraukė ir mokytojai, bet net jiems nekaip sekėsi kovoti prieš Klastuolių bandą, kuri laidė dar nematytus, tačiau velniškai stiprius kerus, neabejotinai priklausančius juodajai magijai.

Haris akies kraštu matė, kaip Sneipas pliekiasi su Milisenta Peštuke, bet Zabinis į profesorių paleido žalią žaibą, būdingą tik žudomajam užkeikimui ir, vos spėjęs Severas išsisukti, dūrė lazdele mokinio pusėn atsilygindamas Sectumsempra kerais. Regis jau nebepaisė, ką gali sužeisti. Atrodo, kiti SEK nariai taip pat, nes Makgonagal sušukusi Jierda suknežino kažkokio išstypėlio koją.

Grifukui užsivėpsojus, į krūtinę pataikė penktakursis riktelėjęs Reisa ir Harį nubloškė nematoma jėga į sieną. Susvirduliavęs greitai pakilo ir užsimojęs ėmė talkinti Drakui, kuris jau atakavo išsišokėlį.

- Thrysta! – jis dūrė lazdele klastuolio pusėn priversdamas kerams jį suspausti, jog net įkvėpti būtų sunku.

- Tenerduro! – paantrino blondinas visai nokautuodamas vaikiną.

Tuomet broliukai pasileido bėgte per siuirutę, kol anas neatsipeikėjo, tačiau ilgai džiaugtis bėgimu negalėjo. Pasuko į iš pažiūros tuštesnį koridorių, skendintį tamsoje bei dulkėse, bet greitai pamatė atsidūrę aklavietėje, nes kaip paaiškėjo, lubos buvo įgriuvusios ir praėjimo tiesiog neliko. Jie apsisuko, tačiau per vėlai. Kelią jiems pastojo gal pusšimtis aukštų psichų.

- Daryk ką nors! – išsigando šviesiaplaukis.

- Pats pabandyk. Kol nėra kas sutrukdytų, pasipraktikuok su gynėju.

- Aš... aš negaliu!

- Pabandyk tik.

Padarai vis artėjo, pasėdami šaltį ir nerimą. Kovos garsai regis aptilo, buvo girdėti šiurpus būtybių alsavimas.