I

532 45 5
                                    

Tada man atrodė kad neapkenčiau viso pasaulio. Sėdėjau tame sumautame psichologo kabinete, ir buvau priversta kalbėtis su juo. Mano nuostabai jis buvo jaunas, nesenai baigęs kursus. Buvau pirma jo "paciantė" ir turėjau čia lankytis vos ne kiekvieną dieną.
Mane čia įgrūdo mano nuostabioji mamytė, pagal kurios dudele šoka mano tėtis kad įtiktų jai, net negaliu taip jos vadinti, ji net nėra tikra mano mama. Tai buvo kažkokia mergšė kuri suviliojo mano tėtį nesenai po mamos mirties, pasinaudodama padėtimi. Vien mintys apie ją mane nervino dar labiau. O čia atsidūriau ne be priežasties. O dėl mano kvailo poelgio, prisipažystu tai buvo labai kvailas sumanymas. Turėjau rinktis ar ligoninė ar psichologas.. Turbūt visi šiame pasaulyje nekentė manęs. Tačiau dabar man jau buvo dar labiau nusispjauti ant jų visų.

Sveikučiai, taigi mano nauja istorija, pirma dalis trumputė tik įsivažiavimui.
Labai norėčiau jūsų nuomonių, ką manot apie tokio tipo istorija. ;))

KitokiaWhere stories live. Discover now