Tėtis įdėjo lagaminą į bagažinę ir atsisėdo prie vairo. Aš į galą, kad galėčiau numigti. Pradėjo lyti lietus, ir apsiniaukė. Tėtis žvilgtelėjo į mane pro veidrodėlį ir nusišypsojo. Paleido tyliai muzika ir automobilis pajudėjo.
Mašinos judėjimas ir muzika susiliejo, mane migdė, siubavo. Krentantis lietus, kuris atsimušdavo į stiklą, sudarė formas. Vanduo lyg šoko ir judėjo. Akys pasidarė suknios ir galiausiai užsimerkė. Dingos šokantis lietus, dingo viskas.
Stovėjau senai butoje vietoje, viskas atrodė taip pat, tik nepažeista, nesugandinta žmogaus rankos, mano rankos. Tolumoje stovėjo didingas medis su didingais pumpurais, tokiais kaip ankščiau. Aš ėjau link jo, bet labai lėtai, laikas buvo lyg suletėjęs. Mano judesiai buvo lėti. Ant medžio šakų ramiai tupėjo gal tuzinas ,juodu kaip anglis, varnų kurios stebėjo mano judesius. Man priartėjus arčiau jos paliko, ir puolė mane.
Pabudau nuo stipraus trinktelėjimo. Pramerkiau akis ir baisiai išsigandau. Mes buvome ant kažkokio kalno, per kurį buvo nutiestas siauras takęlis. Tėtis sugniubęs ant vairo, jo visa ranka buvo kruvina. Stiprūs lietaus lašai daužėsi į stogą ir langus. Greitai nusisegiau saugos diržus ir išlipau iš mašinos, pribėgau iki vairuotojo vietos. Atidariau duris. Atsargiai pakėliau tėčio galvą, ji visa buvo kruvina. Man pasidarė bloga, nutirpo rankos ir kojos, neišlaikiau pusiausvyros ir nukritau ant žemės. Mano sruostais riedėjo ašaros kurias slėpė stiprus lietus, pradėjau kūkčioti kol man pritrūko oro ir aš atsijungiau. Pamenu tik tai kaip mane apsivijo stiprios rankos ir pakėlė nuo žemės... Pamenu šalta vėja kuris pūstė mane kiaurai, pamenu žemę kuri bėgo po manimi nors aš nejudėjau.
Eglės ir medžiai susiliejo į vieną žalią masę. Galiausiai aš pasidaviau, pasidaviau tamsai.
Atsikėliau nepažystamam kambarį, skaudėjo visą kūną, lyg visi kaulai būtų sulaužyti. Šiaip ne taip pakėliau ranką ir paliečiau nemažą guzą ant kaktos, susiraukiau nuo skausmo. Po truputį atsisėdau lovoje, ir apsižvalgiau aplink kambarį. Jis buvo labai tamsus, juodi tapetai ir baldai iš tamsios medienos. Langai buvo uždengti storomis užuolaidomis, pro kurių kraštus šiek tiek skverbėsi šviesa. Lova kurioje gulėjau buvo juoda, o patalynė juodai raudona. Atsistojau ir nuėjau iki staliuko. Pažvelgiau į lovą iš priekio. Ant jos buvo išraižyta didelė rožė, jos pumpuras, jis buvo toks pat kaip ir ant žiedo, kurį man dovanojo Alanas.
Perbraukiau pirštu per staliuką, lyg tikrindama ar nėra dulkių, kurių nebuvo nė ženklo. Prasivėrė didelės, sunkios, kambario durys ir aš šiek tiek kruptelėjau. Pro jas įėjo nedidelė, smulki mergina. Ji buvo labai graži, ilgi juodi plaukai krito ant jos veido ir pečių, jos tamsiai violtinės akys žibėjo stebėdamos mane, o ryškiai raudonos lūpos šypsojosi. Mergina buvo labai smulki, pasipuošusi raudona, prie kūno prigludusia suknele, kuri į galą ilgėjo ir lietėsi prie grindinio. Ji įėjo ir atsistojo vidurį kambario.
Sveiki, noriu padėkoti visiems kurie skaitot, ir pasakot savo nuomonę, ji man yra labai svarbi.
Ačiū labai !
Tikiuos jūs tikrai mėgaujatės mano istorija. ;))) ♥
أنت تقرأ
Kitokia
مصاص دماءKnyga apie mergina, apie problemas su kuriomis susiduria ji. Taip pat apie kitokius žmones, ne iš šio pasaulio, apie tamsesnes būtybes. Bet ar Ana pasirinks būti viena iš jų...?
