Kitokia

XVIII

Nieko nelaukusi nubėgau į savo kambarį ir iš po lovos išsitraukiau savo rožinį lagaminą. Tiesiog tryškau džiaugsmų. Nuėjau iki spintos ir ištraukiau visus savo drabužius. Išgirdau kaip kažkas paskambino į duris, suurzgiau iš pykčio ir nubėgau iki durų. Pažiūrėjau per akutę. Ten stovėjo Alanas, užsidengęs veidą su kapišonu, bet galėjau jį atpažinti. Kelias minutes padvejojau, bet atidariau duris. Nieko nelaukdamas jis puolė į mano glėbį, ir stipriai apkabino. Jaučiau kaip virpėjo jo visas kūnas, o skruostai buvo drėgni nuo ašarų. Aš taip pat jį apsikabinau. Taip stovėjome kokias penkias minutes, tada jis atsitraukė ir laikydamas mane už pečiu pažvelgė į akis. Jos nebebuvo juodos, nebuvo šaltakraujo žvėries akių, man kažkuo artimų akių. Dabar jos buvo girtaro geltonumo, kas mane šiek tiek baugino, bet kažkuo šiltos, kupimos gerumo. Alanas lėtais judesiais lenkėsi link manęs, mano lūpų, spoksodamas į mane, bet aš nusisukau, ir nepasidaviau jam. Jis švelniai mane pabučiavo į skruostą, mano kūną užliejo šiluma ir gėris. Pasiūliau jam užeiti. Alanas atsargiai įžengė į vidų, ir apsižvelgė, lyg nebūtų čia buvęs. Tada pažvelgė į mane, lyg klausdamas kur eiti, aš pamojau ranka link kambario ir jam pradėjus eiti nusekiau iš paskos.
   Kambarys buvo visas sujauktas, drabužiai išmėtyti, Alanas atsisėdo and kėdės prie rašomojo stalo, o aš pradėjau netvarkingai krautis drabužius į laganimą, jis atidžiai stebėjo ką aš dariau, tada galiausiai paklausė:
- Kur ruošiesi? -Jo balsas buvo be galo liūdnas.
- Aš išvykstu, -Atsakiau jam ir nusišypsojau.
- Kur išvyksti!? -Atsistojas nuo kėdės sušuko.
- Mes su tėčiu išsikraustome, dar nežinau nei kur, nei kaip, bet išsikraustome, -Ramiai paaiškinau.
Alanas jau buvo besižiojantis, bet mes abu suklusome, kažkas atidarė duris, nes jos nebuvo užrakintos. Pasižiūrėjau į jį, jis buvo surimtėjęs, bet akys tokios pačios šiltos.
- Anaaa !!! - Sušuko tėtis.
- Šūdas, turi eiti iš čia, nustūmiau jį link balkono, eik greičiau kad nepamatytu tavęs, -sušnibždėjau.
-Pažadėk kad neatsumsi manęs, - Tarp durį sustojąs tarė.
- Gerai, gerai eik greičiau, - Išstūmiau jį pro duris ir uždariau. Pamojavau, ir jis dingo. Keli grakštūs judesiai, ir jo nebebuvo.
-Ateinu ! - Riktelėjau tėčiui ir nubėgau į virtuvę.
Tėtis buvo įlindęs į kažkokius popierius, kažką nuosekliai tyrinėjo. Aš pribėgau ir apsikabinau jį. Jis šiek tiek kruptelėjo ir aš nusikvatojau. Buvau labai geros nuotaikos.
- Kokios naujienos? -Gražiai paklausiau.
- Viskas puiku, popieriai sutvarkyti, -Jis pakėlė lapus -galime važiuoti, -Nusišypsojo.
-Susidėjai viską?
-Duok man dar penkias minutes, -Beeidama į kambarį sušukau.
Greitai susimečiai drabužius, kosmetiką ir papuošalus. Atsisveikinau su savo kambariu ir nuėjau į virtuvę su savimi nusitempdama milžinišką lagaminą ir kelis maišiukus. Tėtis nusiprunkštė, o aš plačiai nusišypsojau. Jis priėjo ir paėmė lagaminą iš manęs, nuėjome į automobilį.

Sveiki, atsiprašau, kad ilgai nerašiau. ;)