Kitokia

XXII

Įsižiūrėjau į veidrodį, dabar jis atrodė tikras, tarsi atvaizdas jame buvau tikroji aš. Atsargiai paliečiau savo veida, oda buvo švelni tarsi vilna. Braukdama žandu, su rožės spygliuku įsidūriau į žanda, atsirado mažytis kraujo taškelis ant jo. Žiūrėjau į jį, jis mane viliojo, bet ne tikrają mane, o ją...
Medaus spalvos akys sužibo, pajutau savyje troškulį. Turėjau kontroliuoti save, bet negalėjau. Nors tai buvau ir ne aš, bet jėga verčianti mane buvo daug stipresnė. Priėjau prie veidrodžio taip arti, kad nosies galiuku paliečiau stiklinį paviršių. Galiai, labai giliai, kažkur savyje išgirdau silpną balselį, kuris maldavo manęs priešintis galiai, kuri mane traukia, dėl kurios aš darausi panaši į juos.... aš atsitraukiau kelis žingsnius, ir užsimerkiau.
Aplinkui, tamsoje, mano galvoje pradėjo šokti dulkės, jos atrodė lyg mėtomos vėjo į visas puses, bet visi judesiai buvo sinchroniški, sudarė lyg šoki, kažkur pasigirdo muzika, ir jos pradėjo šokti kita eiga, pagal muzika.... sunkiai atvėriau akis, vis dar stovėjau ten, priešais veidrodį, tačiau ta pati aš, niekuo nepasikeitusi, sidabrinės akys blizgėjo nuo susikaupusiu ašaru. Nurijau seiles ir susikaupiau. Ašaros dingo, ir aš patraukiau atgal tuo pačiu koridoriumi. Visu juo buvo nutiestas ryškiai raudonas kilimas, į kurį su kiekvienu žingsniu įsmigdavo mano kojos. Praėjau kambarį kuriame buvau, kuriame stovėjo nuostabus fortepijonas, bet kambarys buvo tuščias. Ėjau toliau, kol priėjau anglies juodumo duris, jos visos buvo visiškai juodos, tik per jas, išlenktai begiojo auksinės linijos. Duris labai atkreipė mano demėsį, tad kaip gi jų nepatikrinus. Uždėjau ranką ant renkos ir pakelnkiau į apačią. Į mane plūstelėjo šalčio banga, lyg būčiau atidariusi duris į Antarkridą. Pačiame kambaryje buvo visiškai tamsu, ir aš negalėjau rasti šviesos jungiklio. Ėjau prie sienos, braukdama ja ranka. Nesupratau tik vieno dalyko, visos sienos buvau kažkuo lyg sudraskytos nagais, ar išraižytos peiliais. Išgirdau keistą garsą, jis buvo panašus į žveries urzgimą, tuo metu užsidarė durys, ir aš likau visiškoje tamsoje, su kažkuo..

Heyyyy alll, I'm backk !
Taigi, gryžau, nerašiau visą tą laiką, nes labai nebuvo laiko, o jei laiko buvo, tai buvo kažkokių kitų priežaščių nerašyt, na bet ką jau, šiandien radau įkvėpimą, so I hope you like this !
Ačiū visiems kurie skaitot, ir palaikote. :) ♡♡