Amžinai Tavo

4

Atsikėliau ryte ankstokai, jau geriau būčiau ėjus į mokyklą negu pasilikus su savo ,,beprote" mama. Šiąnakt sapnavau savo mirusia močiutę, kai man kas nors nutikdavo ji visada mane suprasdavo ir išklausydavo. Galima sakyti netekau savo brangiausio žmogaus, bet dabar turiu tėtį, o mama man lieka paskutinėje vietoje.

Nusprendžiau pavalgyti, nes buvau gan alkani. Užsimečiau chalatą, ir nulipau į apačią, virtuvėje buvo mama. Nenorėjau jos visiškai matyti, tai užlipau į viršų. Mūsų su brolio kambariai yra šalia, praėjau pro jo kambarį ir jis jau buvo pabudęs.

-Labas rytas.-tariau.

-labas.-ir pasirąžė.

-Gali nueiti į virtuvę ir man padaryti dribsnių bei kakavos?-pasakiau atsisėsdama prie jo stalo.

-Ko pati neini?-paklausė užsimiegojęs brolis.

-Paskui papasakosiu kaip atneši.-Nusišypsojau ir išstūmiau jį iš lovos.

-Nu gerai ko nepadarysi dėl savo mušeikos sesės.-ir abu nusijuokėm. O aš įjungiau televizorių.

Manto ilgai laukti nereikėjo. Jis atbėgo su dribsniais ir kakava.

-Nu tai pasakok.-pasakė pilna burna.

-Nu... ždž aš nenoriu matyti mamos- atsidusau.

-kodėl?-nusijuokė.

-na.. Klausykis. Pameni tada kaip atsitrenkiau į tave? tai tuomet buvau pas direktorių ir mama gavo laišką iš jo ir vakar ji labai ant manęs rėkė, ir davė antausį.-nuleidau galvą. O Mantas nebeturėjo žodžių ką ir atsakyti.

-Mantai gali mane į kapines nuvežti?-pasakiau be nuotaikos.

-Ko tau ten, ir ko su savo mašina nevažiuoji?-pakėlė antakius.

-Teisių neturiu, ir noriu močiutę aplankyti.

-na gerai bet važiuosim su tavo mašina, nes savo vakar nusiploviau.-ir iškišo liežuvį.

-Gerai tuomet einam ruoštis.-nusišypsojau ir išėjau rengtis.

Greitai palindau po dušu, išsidžiovinau plaukus ir susirišau į paprastą uodegą. Žinoma pasidažiau ir ieškojau ką rengtis.

Po 20 Minučių ieškojimo pagaliau susiradau: šviesius džinsus, baltus kedus ir juodą maikutę.

-Pagaliauuuu...-nutesė brolis.

-Varom tik-ir pradėjau juoktis.

Kapinės buvo visai kitam gale. Tad teko ilgokai važiuoti, pakeliui sustojome prie užkandinės ir pasiiėmėmė išsinešimui kavos.

Stovėjau aš prie močiutės kapo ir mintimis galvojau apie ją, apie vaikystę, apie tai kaip ji man padėdavo. Net nepajutau kai pradėjau kūkčioti, o brolis per petį mane apkabino.

-Neverk Diana špaklius nubėgs, jau nieko nebepriverksi, ji nebesugryš tačiau mato tave iš viršaus.-o aš tiesiog nusišypsojau. -Einam?-palinksėjau galva.

-Bet Mantai palauk. Aš nesuprantu kodėl čia tam pačiam kape palaidota moteris su tokia pačia pavardę kaip mūsų šeimos ir mirė tuomet kada aš gimiau?-pakėliau antakius ir pažiūrėjau į Mantą. O iš jo ištryško ašarą. Jis tiesiog nuėjo į mašiną o aš iš paskos. Ir pradėjom važiuoti.

-Mantai? tu kažką žinai bet man nesakai.-suraukiau antakius.

-Negaliu tau visko papasakoti, tiesiog negaliu-atsiduso.

Kai grįžome tėvai jau buvo susėdę ir laukė mūsų, kaip visada pasisveikinau su tėčiu ir atsisėdau prie stalo.

-Taigi vaikai kur buvote?-paklausė mama

-Kapinėse-atsakė Mantas neatitraukdamas akių nuo maisto. Tėvai kiek sutriko ir susižvalgė vienas į kitą. Jie buvo gan sutrikę.

Eidama į virtuvę išgirdau kad ten yra tėvai tai pasislėpiau už kampo.

-negalime jai visko papasakoti-girdėjau sakė mama ir brolis jai pritarė??

-gal ir tiesą sakai-atsakė tėtis.

O aš kaip viesulas įlėkiau į virtuvę.

-Norėčiau jūsų paklausyti kodėl močiutės kape palaidota moteris su tokia pat pavarde kaip mano ir mirė tada kaip aš gimiau?!- pasakiau rėkdama.

-Gerai-atsiduso tėtis.-papasakosiu.-Nikolė(mano netikra mama) ji nėra tavo mama, tavo mama palaidota močiutės kape, tavo mama mirė kai pagimdė tave. Nikolė buvo slaugytoja ir dabar ji tavo mama.

-ką?! aš visą laiką nežinojau tiesos? Ir išvis ar Mantas tikras mano brolis?-jaučiau kaip ašaros liejasi ūpeliais.

-Taip aš tavo brolis-priėjo ir apsikabino mane- Man taip pat skaudu dėl mūsų mirusios mamos. Bet turi gerbti ir nikole juk ji tave užaugino ir myli mus kaip savo vaikus. Mes jai esam vieninteliai nes ji negali pati turėti vaikų, tad džiaukis ką turi.-pasakė ramiai. Gal ir brolio žodžiuose buvo tiesios, bet man vis tiek buvo skaudu jog per mane mirė mama.

-Kaip jautiesi?-įėjo ,,dabartinė" mama.

-gerai mama-atsidusau.

-Nerimauk, viskas bus gerai-ir apsikabino mane aš taip pat.

 hello ppl :)Taigi įkėliau tokia BORING dalį... srx jei grybauju į pievas. Tai kitai daliai norėčiau bent 5 vote ir 3 nuomonių. Myliu jus iki :*