Amžinai Tavo

13

O rytas tūrėjo būti gražus...

****************************

Guliu ir toliau ant grindų, niekam nerūpi jog man šaltą, juk aš tik su sportiniu kostiumėliu. Aš turiu kažkaip iš čia dingti tikrai jie manimi nepasinaudos!

Chriso pov.

Akyse viskas liejosi negalėjau blaiviai mąstyti.

-Man viskas liejasi-juokėsi kaip vaikas Harris.

-Einam pas Diana-ir pradėjau juoktis.

Nuėjome pas ją o ji sėdėjo ant žemės, galėtu pamiegoti juk naktis.

-Gerai dabar budėsim-vos apverčiau liežuvį.

-Harri tu pirmas.-ir nuėjau miegoti.

Dianos pov.

Taigi jie nusprendė budėti. Aš nesuprantu kaip jie budės jei jie visi nuluže?

Tai tikriausiai mano progą pabėgti. Atsistojau su skaudančiu kūnų, ir pažvelgiau pro langą. Tai buvo 3 aukštas... Palyginus tai labai aukštai, bet jau geriau mirdama šoksiu, nei čia liksiu.

Tad nieko nelaukusi prasivėriau tyliai langą ir įšokau.

Suklupau pradėjo skaudėti koja, tikriausiai nes iš aukštai šokau. Lauke buvo naktis, tad nesimatė kur eiti. Prisiminiau Žmogaus saugos pamokas ką reikia daryti jei pasiklysti miške. Bet mano mintis nutraukė kažkokie šūksniai ir žibintų šviesos, ta buvo JIE...

Nieko nelaukus pradėjau lipti į medį, bet jų balsai vis artėjo. Labai išsigandau ir pradėjau lipti aukščiau, bet mano koją nuslydo ir aš nukritau.

-štai kur ta kekšė.-ir Harris trenkė man antausį

-Kodėl bėgai? a?-dar vienas antausis bet jau nuo Chriso.

-P-p-prašauu ne-nedarykit man n-nieko-vos galėjau prakalbėti nuo ašarų visi paakiai buvo ištine.

-Padarysim, dabar tai nebeišsisuksi.-ir šyptelėjo Chris.

Jie mane pradėjo tempti per mišką, visa oda buvo nubrozdinta atrodžiau kaip gyvas lavonas.

-Stokis ir lipk laiptais!!-pastūmė mane Harris.

Man nieko nebeliko kaip tik jų paklausyti. Gal jei aš jų klausysiu jie man nieko nedarys?

-Eik į kambarį, kiek dar čia stovėsi?!-sušuko Chris. Jie visi buvo kažko pavartoja, nei vienas iš jų taip nesielgdavo.

Jis nieko nelaukes grubiai  nustūmė mane ant lovos.

-O dabar pažaisim-ir mirktelėjo.

-Prašau nereikia.-Verkiau nežmoniškai.

-Nežliumbk kalę.-ir trenkė į veidą.

-Prašau-u-u nedaryk man nieko juk tu netoks.-ir dar labiau apsiverkiau.

Jis pradėjo šlapiais bučiniais bučiuoti mano kaklą, po to nuplėšė nuo manęs liemenėlę ir stebėjo mano krūtis, norėjau prisidengti, bet jis pagavo mano rankas ir laikė jas viršuje. Po to jis sukando mano krūties spenelį o aš suinkščiau iš skausmo. Po to jo ranka nukeliavo prie mano kelnaičių.

-Ne prašau nereikia-pradėjau dar labiau žliumbti.

Jis šlapiais bučiniais keliavo mano pilvu kol pasiekė mano vietelę.

-Nori pažaisti ar iš karto?-ir nusišypsojo.-Ai nors koks skirtumas greičiau pradėsiu ir greičiau baigsiu-nuėjo ir iš spintelės išsitraukė blizgantį pakelį, ji praplėšęs užsimovė ant savo daikčiuko.