Amžinai Tavo

2

Ėjau mokyklos koridoriumi ir vis galvojau, ką aš padariau? kodėl tarnaitė? Tiesą pasakius likau nesupratusi. Ką nejaugi jam gėda kad aš jo sesuo? Bet mano mintis nutraukė atbėgusi Džesė...

-Su gimtadieniu!!!!-ir stipriai, stipriai mane apkabino. Džesė tikrai buvo gera draugė, jai nerūpėjo jog iš manęs šaiposi.

-Ačiū-ir išspaudžiau šypseną.

-O dabar eisim į ,,Hesburgerįį''-ir pradėjo šokinėti iš laimės.

-Amm.. Amm.. aš negaliu-ir nuleidau galvą.

-Pala, pala nieko nesuprantu juk tavo gimtadienis ir tu atsisakai pavalgyti?!-ji nusijuokė -Velniop pamokas einam pavalgyti.- nusijuokė. O aš net nebandžiau atsisakyti pasiėmėme savo  striukes ir išbėgom.

Po kiek laiko jau sėdėjom kavinėje ir laukėme savo  užsakymų.

-Na tai ką švęsim šiandien pas tave? Su šampaniuku?-ir pabaksnojo mane.

-nežinau.. Reikia mokytis, kontrolinis istorijos...

-Jezzz... Di namisėda tu.. Juk šiandien penktadienis atvarysiu pas tave ir prigriepsiu kelias drauges.

-Na gerai gal ir tiesą sakai, o gal geriau į pramogų centrą varom?-nusišypsojau ir pakilnojau antakius.

-Oho Diana  keitiesi ne dienom o valandom-ir abi nusijuokėm.

Pagaliau atėjo ilgai lauktas mūsų maistas. Buvau išalkusi kaip žvėris. Draugė vis kažką plepėjo apie sukneles ir kitokius niekalus, o aš negalėjau jos klausytis nes į galvą ėjo mintys apie Mantą. Kodėl aš jo namų tarnaitė? Na gerai tarnaitė tai tarnaitė.

-Klausyk Džes...-ir viską jai papasakojau.- tai vat ir aš sugalvojau planą, mano broliui nepatinka kai jį prie draugų sugėdini tai aš taip ir padarysiu-abi tiesiog nusišypsojom ir pakilnojom antakius.

Po kiek laiko grįžom į mokyklą, ten buvo pertrauka. Pamačiau brolio ,,grupuotę". Man sakė brolis kad patinku kažkokiam brunetui Lukui, bet kai aš jį pamačiau ,,akys apsivėmė"

Manto pov.

Pamatėm einančia mano sesę į valgyklą kur mes visi sėdėjom, mano draugai iš kart pradėjo nusišnekėti.

-Ooo kokia gražuolė..

-Gerai ją pavaryčiau...

-Blemb Mantai tau pasisekė kad ji tavo tarnaitė.

-Mhm..-pasakiau su nulis emocijų. Bet nesupratau kodėl ji eina link mūsų. Mačiau kad ji šypsojosi su niekuo nežadančią šypseną.

-Sveiki berniukai- ir nusišypsojo. Visi būriu pradėjo rėkti kaip ,,permiegok su manim lūzere" ar dar kaip nors.

-Amm pone Mantai norėjau pasakyti kad šiandien užsuksiu pakeisti patalynės kuria prišlapinote, ir dar tualetą išvalysiu kuris užsikišo kaip vakar suvalgėte savo merginos tušintų kopūstų.-ir mirktelėjo akim. Visi pradėjo lūžti o man iš pykčio ant kaklo venos iššoko.

Dianos pov.

Žinojau kad mano planas įvyko, buvau tikrai patenkinta. Bet pajutau kad Mantas mane kažkur tempiasi o aš pradėjau muistytis, po kiek laiko jis neiškentė ir man trenkė į šoną.

-Dar pasimuistyk bus blogiau-pasilenkęs pasakė į ausį. Jis buvo gan supykęs. Po kiek laiko atsidūrėme už mokyklos teritorijos.

-Ko tu nori paleisk mane prie tarnaičių nevalia lysti.-pasakiau su ,,sarkazmu" Bet jis trenkė man antausį ir tai pakartojo porą kartų o aš tiesiog nuslydau ant žemės.

-Tarnaitėm nevalia šmeižti savo ponų.- ir dar kartą spyrė į mane.

Nebesugebėjau atsikelti. Paskambinau tėčiui ir pasakiau kad man blogą, jis sutiko mane parsivežti. Jau senai norėjau pasakyti tėvams kad mane brolis muša ir kad aš labai kenčiu bet.. Bet aš bijojau nes žinojau kad bus dar blogiau.

Po kiek laiko atvažiavo tėtis. O aš pilna skausmo lipau į mašiną, stengiausi neparodyti jog man skauda ir fiziškai ir dvasiškai.

-Di kas yra.-sustojo tėtis kelkraštyje ir paklausė susirūpinęs.

-Ne nieko tėti nesijaudink, tiesiog šiandien nieko nevalgiau ir.. ir blogai jaučiuosi.-išspaudžiau dirbtinę šypseną, aš visada norėjau tėčiui viską išpasakoti, bet nenorėjau būti dar labiau skriaudžiama.

-Diana žinau kad viskas ne taip juk gali man pasakyti-Nusišypsojo tėtis ir važiavome toliau.

-Ne, tėti nesijaudink man viskas gerai.- ir nusisukau į lango pusę. Tiesiog tobulas gimtadienis kuris būna kartą per metus ir jau sugadintas. Nebematysiu nei pramogų centro, nei savaitgalio. Turėsiu visą laiką gulėti lovoje ir būti uždaryta kambaryje kaip kalėjime.

Po kiek laiko sugrįžome namo, tėtis toliau išvažiavo į darbą, o mama taip pat darbe. Likau viena didžiuliame name. Palengva su skausmu užlipau į viršu ir nuėjau į vonią. Paleidau vandens srovę, ir pažiūrėjau į veidrodį kūnas nusėtas mėlynių kaip iš po ,,akmenų svaidymo'' Nutraukiau šalin visas mintis ir atsiguliau į šiltą vonią. Tik jaučiau kaip sūrios ašaros tekėjo mano skruostais.

Po poros valandų išlipau iš vonios. Apsirengiau paprastus treningus. Pas mane mėtėsi brolio džemperis su kuriuo aš vaikščiojau tiesiog nunešiau į jo kambarį ir nudrėbiau belekur.

Grįžau į kambarį atsiguliau į lovą ir stebėjau lubas. Visiškai nejudėjau nes praktiškai negalėjau skaudą visą kūną. Galėjau girdėti tik aplinkinius garsus. Užmerkiau akis ir klausiausi gatvės šurmulio. Išgirdau kaip atsiveria kiemo vartai, tikriausiai grįžo mama. O aš tiesiog norėjau užmigti amžinai kad daugiau nebematyčiau savo ,,Boso"

Tai vat įkėliau 2 dalį ;DD Truputėlį parašiau pievą ;DD Nepykite, kitose dalyse stengsiuosi geriau ir norėčiau bent 2 nuomuones kad parašytumėte ar kurti toliau ar ne:)) Myliu jus iki :*