Amžinai Tavo

6

Per egzaminą vis galvojau apie Kristijano elgesį, bet stengiausi nuvyti visas mintis šalin, ir išlaikyti egzaminą iš taisyklių.

Po pilnos valandos jau baigiau rašyti egzaminą o Kristijanas vis dar sėdėjo. Pakilau nuo kedės ir nunešiau egzaminą mokytojui, jis pasakė kad ryt bus rezultatas, ir kad reikia pasiruošti vairavimo egzaminui.

Nuėjau į savo vietą. Kristijano jau nebuvo, tad pasiėmiau savo striukę ir tašę ir išėjau iš klasės.

-Labas Džes, aš jau iš po egzamino ir man iki autobuso dvi valandos tai gal nori susitikti-,paklausiau savo draugės su kruopelytės vilties.

-Tai žinoma jau seniai matėmės.-ir atrodė kad draugė iš laimės šokinėti pradėjo.

-Tai puiku tuomet aš su artimiausiu autobusu atvažiuosiu pas tave į centrą.

-Gerai puiku, lauksiu-ir padėjo ragelį.

Autobuso ilgai laukti nereikėjo, jis jau buvo čia pat. Džiaugiausi  tik tiek kad spėjau susirasti vietą. Bet kaip visada turiu užleisti vietą ,,bobutėms" nes jos pradeda rėkauti ,,kas čia senesnis tu ar aš" ir dar pradeda spjaudytis. Tai šį sykį net nenorėjau ginčytis. Tad atsistojau ir stovėjau šalia tos močiutės.

Pajutau kad už manęs kažkas atsistojo ir apsikabino per liemenį. Jaučiau kaip išpila šaltas prakaitas, nebejaučiau kojų, net nesugebėjau atsisukti. Bet aš pagalvojau kad nėra čia ko bijoti ir sukaupiau visą drąsą ir atsisukau.

-O Dieve čia tu-, atrodė lyg akmuo nuo širdies nukrito.

-Na aš ne Dievas.-Ir nusišypsojo.

-Gerai Kristijanai paleisk.-ir pradėjau muistytis, o jis pasilenkė prie mano ausies ir pasakė.

-Kol mes važiuosime turime vaidinti laimingą porą.-kalbėjo per sukąstus dantis.

-Ką? Kodėl? Kam to reikia?-Paklausiau ir suraukiau antakius. Bet neneigsiu man patiko kai jis savo rankomis buvo apjuosęs mano liemenį.

-Nes čia stovi mano buvusi-ir nusišypsojo.

-Na tai ne mano bėdos nes jau turiu išeiti.-ir pažiūrėjau į jo akis. Jis toks karštas, bet aš negaliu galvoti apie tai. Man svarbiausia mokslai ir tik mokslai.

-Na tai tavo bėdos, nes aš ir turiu čia išeiti.-ir pamerkė akį.

Išlipome iš autobuso ir žingsniavome drauge. Po kiek laiko priėjau draugės bendrabutį kuriame ji gyveno.

-Tu ką gal mane seki?-paklausiau Kristijano.

-Ne čia aš gyvenu-ir nusijuokė. O aš susifeilinau, bet ir negaliu patikėti kad jis mano draugės kaimynas.

Užlipome į devintą aukštą, krisas jau seniai buvo dingęs tikriausiai savo bute, o aš vis ieškojau 540 buto. kol pagaliau radau jį. Suplojau rankomis ir paspaudžiau skambutį.

-Labasss Di!!!-sušuko draugė ir apvyniojo mane rankomis.

-Labas kaip senai matyta-,ir nusišypsojau.

-Tai ką varom apsipirkti?-pakėlė antakius Džes.

-Amm.. gerai.-nusišypsojau.

-Tėveliii... man reikia pinigėlių.-pašaukė Džes. Kažkaip keista kad ji tokia išlepinta, bet už tai visada ieško nuotykių.

Po 30minučių atsidūrėme didžiuliame prekybos centre. Žinoma Džes iškart nubėgo prie suknelių, o aš prie sportinių drabužių.

-Di?? Kas tau? einam suknelę nusipirksim-ir pakėlė antakius.

-Ne Džes, jau man laikas namo, palieku tave vieną-nusišypsojau ir atsisveiknau su draugę.

Iki autobuso penkios minutės. Tai manau dar spėsiu nueiti.

-Ką??!! rimtai?-sumurmėjau panosėje. Mano autobusas nuvažiavo, o jau tamsoka, tėtis negali manęs parsivešti tai reikia skambinti Mantui.

-Ką darai?-Greitai sumaliau.

-Amm sėdžiu mašinoj su kristijanu.-pasakė ramiu tonu.

-Gali mane parsivešti aš netoli centro.

-Gerai, tuoj.

Šaunu dar lyti pradėjo. Bet pagaliau pamačiau atvažiuojančia brolio ,,Audi".

-Pagaliau.-ir pavarčiau akis. O priekyje sedėjo Kristijanas? o nee...

-Kristijanai, susipažink su mano sese.-pasakė žiūrėdamas į kelią.

-Šeip tai mes klasiokai.-ir pavarčiau akis.

-ir ne tik.-pakilnojo antakius Kris.

Na va nauja dalis šį sykį parašiau totalią nesąmonę. Tai jei negaila spaudžiam vote ir komentuojam.:))