Amžinai Tavo

5

Atsikėlus pažiūrėjau į laikrodį 14.00?! net akys išsprogo, kaip aš taip ilgai galėjau miegoti? O valgyti noriu kaip labai išalkusi meška. Tad nieko nelaukiau įsispyriau į savo tapkutes su zuikuičias, ir leidausi į apačią. Apačioj girdėjosi labai daug vaikinų balsų. Po kiek laiko supratau kad tai brolio draugai. Stengiausi likti nepastebėta, bet kaip tyčia sugirgždėjo paskutinis laiptas.

-Fak, Fak, Fak-sumurmėjau panosėje, kad tik jie neatsisuktu nes atrodau tragiškai ir dar su savo brolio maikę bei šortukais.

-Oooo žiūrėk kas atėjo tavo tarnaitė-Ir visi pradėjo juoktis. O aš tiesiog tylėdama ėjau toliau. Ką nejaugi Mantas nepasakė kad aš jo sesuo?

-Dianaaa!!!-girdėjau šaukė brolis, o aš pavarčiau akis, ir nekreipiau dėmesio.

-Seseeee!! -Ką?? jis pavadino mane sese?

-Nu? Ko reikia? Ko kvieti?-paklausiau žiūrėdama tiesiai į akis.

-Norėjau kad tu ateitum kai mano draugai tavęs atsiprašinėja.-ir nusišypsojo. Visi choru pasakė atsiprašau.

-Šeip, jei Mantas nebūtu mano brolis tai aš toliau jūsų shulei būčiau pilka pelytė, ir nesuprantu koks tikslas yra šaipytis iš manęs?-pavarčiau akis ir nuėjau į savo kambarį su maistu.

Pavalgiusi nuėjau į dušą, nes turėjau skubėti į vairavimo pamoką. Iš spintos išsitraukiau šviesius džinsus bei raudonus baltinius, užsidėjau juodus vansus ir nulipau į apačią.

-Kur susiruošei?-paklausė Mantas.

-Į vairavimo pamoką.-pavarčiau akis.

-Gerai, išeinu. Gal reikia ko nupirkti?-paklausiau.

-Ne, nieko.- atsakė Mantas.

Lauke buvo vėsoka, tai užsimečiau striukę ir žingsniavau į autobusų stotį. Kaip tyčia važiavusi mašina aptaškė mane, tai dabar jaučiausi kaip šlapia višta.

Po 20 min pasiekiau autobusų stotelę, iki autobuso buvo dar 10 min. Tašėje pradėjo kažkas skambėti. Taigi kas gi nedaugiau kaip Džesė?

-Klausau.

-Labas ką veiki?-ramiu tonu pasakė Džes.

-Amm ,laukiu autobuso, važiuosiu į pamokas.-nusijuokiau.

-Kokios pamokos gali būti sekmadienį?-pasakė piktokai.

-Vairavimo Džes, vairavimo.-pavarčiau akis.

-Tai ką mašiną žadi pirkti?-nusijuokė.

-Na tai ne telefoninis pokalbis, na gerai iki autobusas atvažiavo.-ir padėjau ragelį.

Žinoma kaip visada į autobusą įlipau paskutinė, tad vietos nebebuvo. Bet po kiek laiko apsidairius aplink radau vietą prie kažkokio vaikino. Priėjau arčiau o vaikinas tiesiog buvo nusisukęs į langą.

-Atsiprašau Ar Ar čia ne-ne užimta?-vos išlemenau, man niekada nesisekė kalbėti sus svetimais žmonėmis.-Galiu prisėsti?-o vaikinas visą laiką buvo atsirėmęs į langą ir naršė telefone.

-mhm-sumurmėjo vaikinas.

O aš nedrąsiai atsisėdau ir naršiau telefone. Vis dėl to man tas vaikinas labai jau matytas. Buvau prisijungusi fb ir gavau pranešimą kad Kristijanas parašė į klasės grupę, tad nieko nelaukusi nuėjau ir atsidariau pranešimą. Kaip perskaičiau atrodo kad kojos nutirpo.

Sėdžiu autobuse prie kažkokios brunetės kuri neranda vietos  ir dar smirda :DD iš plaukų sprendžiant atrodo kaip Diana;DD.

Susinervinau ir išjungiau fb taip aš sėdžiu prie savo debilo klasioko, tikiuos šį kelią jis manęs nepamatys. Šypsenos veide nebebuvo, bet nemanau kad reikia nerimauti dėl kažkokio ,,lopo"

-Ooo Diana-sušaukė galima sakyti ant viso autobuso.

-Ta pati-atsakiau neatsukdama akių.

-Tai čia aš prie tavęs sėdžiu-ir nusijuokė.

-Prie tos pačios-ir toliau stebėjau kelią.

-Tai ko žliumbi?-paklausė su ,,sarkazmu"

-Gyvenimas toks- atsisukau ir pažiūrėjau į jo akis. Damnn jo akys tokios gražios.

-Neveltui tu žliumbikė-pradėjo juoktis-Ai ir dar pridursiu lūzerėė.

Autobusas sustojo o jis paspyrė mano kojas kad galėtu išeiti. O aš nusivaliau ašaras, ir keliavau į vairavimo mokyklą. Šiandien buvo egzaminas tai dar pasikartojau porą taisyklių ir mokytojas sušaukė visus į salę. Gal pagaliau gausiu savo teises tik dar reikės vairavimą išlaikyti.

Po kiek laiko visi susirinko, dauguma sėdėjo po du o aš viena, ir šeip manau tai geriau nes niekas neprašys nusirašinėti, bei niekas nebambės ir manau galėsiu normaliai susikaupti.

-Diana Willson su tavim pasodinsiu Kristijana Collins-O dieve?? ką ??ne jau jis.

-Na ką ir vėl susitikom, išspręsk už mane testą.-ir pametė man savo lapelį.

-Išgriaužk-ir suraukiau antakius, šeip labai bijojau jam tai pasakyti bet pagaliau išdrįsau.

-Nekalbėk su manim taip- suėmė už mano žandų ir pabučiavo į lūpas.

O aš tiesiog sėdėjau sustingusi ir stengiausi susikaupti į testą. Nesupratau visiškai jo, ką jis tuo norėjo parodyti.

Sveikučiai, štai įkėliau naują dalį, tikiuosi į pievas nenugrybavau ;DD tai norėčiau bent porą nuomonių ;))Myliu jus iki :**