Amžinai Tavo

24

-Ir palieku tau savo pagrindinę įmonę-šyptelėjo tėtis ir padėjo popierius į šoną.

-Kaip suprasti? Jai krūvos turto,o man tik sušiktas Kazino?-užsiputojo brolis.

-Mantai raminkis,-pasakė ramiai mama.

-Tu man dar liepi ramintis?!-trenkė į stalą kumščiu ir išėjo iš užkandinės.

-Einu su juo pakalbėsiu,-šyptelėjau ir išėjau.

Išėjus apsidairiau kad suraščiau brolį, bet jo niekur nesimatė, tad apėjau aplink kavinę ir radau jį berūkant.

-Mantai nerukyk.

-Ko nori?-pasakė atsisukęs į mane.

-Nesipykime vien dėl to kad tau davė tik Kazino.-pavarčiau akis.

-Tu supranti aš pilnametis, aš jau galiu valdyti ką noriu o tau tik septiniolika-išputė dūmus man į veidą ir smeigė pirštą į krūtinę.

-Tu man pavydi?-pakėliau antakius.

-Nėra ko pavydėti išpistai kekšei- ir mete nuoroką į mane.

Žinoma šie žodžiai mane įskaudino ir tie visi įvykiai, tiesiog nebeišlaikiau nuslydau žeme ir pradėjau verkti.

Vėl prisiminiau visus tuos baisius nakties nuotykius. Vėl pajaučiau tą nežmonišką skausmą.

Bet aš susiėmiau nusivaliau ašaras, palaukiau kol nuo akių praeis raudonis ir galėsiu grįžti pas tėvus. Žinoma aš galėčiau viską pasakyti tėvams, bet nenoriu būti maža mergaitė kuri viską skundžia.

Kaip sakydavo mano močiutė ,,lazda turi du galus'' tai manau jis iš abiejų ir gaus, tegul dabar laukia mano keršto jis tikrai bus, gal ne šiandien ne rytoj, bet bus prisiekiu pati sau.

-Radai brolį?,- paklausė mama gurkšnodama savo gėrimo.

-Ne,-šyptelėjau netikra šypsena.

-Tai kur taip ilgai buvai?-pakėlė antakius mama.

-Tuolete.

-Aišku. Beje turiu jums gerą žinią, kurią slėpiau ilgokai.- šyptelėjo mama ir padėjo savo puodelį.

-Nicole ar kažkas ne taip?- paklausė susirūpinęs tėtis.

-Ne viskas gerai, pradėsiu.- mes su tėčiu linktelėjom.-Taigi prieš metus buvau tik paprasta ligoninės seselė. Bet...- nusišypsojo mama.

-Mama pasakok!!-išpučiau akis.

-Siekiau pakilti aukščiau taigi aš dabar esu vyr.gydytoja, visų viršininkė ir direktorė.- mama nenuleido šypsenos.

-Mama, tai nuostabu-nuėjau ir pakštelėjau mamai į žandą.

-Ir dar tiksliai nežinau bet gali būti kad išsikraustisime į kitą rajoną.-gurkštelėjo kavos.

-Mama..., net nebandom.

-Nemanai Nicole kad vaikai čia prisirišo jie rado naujų draugų. Nemanau kad reikia tai gadinti.-pasakė tetis pajimdamas mama už rankų.

-Pagalvosim- ir pakštelėjo į lūpas.

**************

Tėvai už viską sumokėjo ir pajudėjome toliau.

Nebuvo ką veikti todėl pasiėmiau telefoną į rankas.

Atsidariusi telefoną radau žinutę ir tai buvo nuo Manto? Jis sėdi šalia manęs ir negali man kažkokio dalyko pasakyti į akis?

M: Nebūk ,,Drama Queen" visi žino kad apsimetinėji☺☺

Atsisukau į jį surauktais antakiais o jis iniręs į telefoną.

-Kas tau negerai?-paklausiau.

-Atsiknisk.-šyptelėjo.

Aišku kaip visda tėvai nieko negirdėjo, nes buvo inirę į savo kalbas.

O man pasidarė nuobodu ir užsnūdau.

Sveikos, atsiprašau kad ilgai nekėliau dalies ryt pasistengsiu įkelti☺😚