¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
"Kelkis!" Kažkas mane pakratė, bet aš į tai nekreipiau dėmesio. "Kelkis, asile!"
Tai Zoe.
"Zoe, atsiknisk." Sumurmėjau į pagalvę ir iškarto pasigailėjau, nes nuo manęs greitai dingo anklodė. "Ir man šaltą."
"Lipk iš lovos ir ateik į svetainę. Ir man nerūpi tau šaltą ar ne." Ji piktai pasakė ir dingo iš kambario.
Atsisėdau ant lovos ir vos nusižiovaudamas pasigailėjau, nes visą mano veidą apėmę skausmas. Šventas šūde, visai pamiršau, kad Caspar man vakar trenkė.
Lėtai apsirengiau ir perbraukęs per savo plaukus išėjau iš kambario. Užlipęs laiptais į svetainę ir net nepažiūrėjęs į Caspar, nuėjau iki šaldytuvo ir iš šaldiklio paėmiau ledą, kurį pridėjau prie žandikaulio.
"Sėsk, Joseph." Zoe paliepė.
Piktai į ją pažiūrėjęs atsisėdau ant sofos kuo toliau nuo Caspar. Lyg per kokį kilometrą. Žinau, kad tai juokinga kai suaugę žmonės šitaip elgiasi, bet aš visada buvau užsispyręs ir ilgai nepamirštu kas man nutinka.
"Dabar aiškinsimės kas su jumis blogai." Zoe prabilo kaip kokia mokyklos direktorė ar mokytoja. Jėzau.
"Su mumis viskas gerai, Zoe." Caspar pasakė linksmu tonu. "Smagu, kad čia atvažiavai, tačiau tarp manęs ir Joe viskas gerai. Mes suaugę žmonės, susitvarkysim patys."
"Jo Zoe, paklausyk jo." Sumurmėjau.
Zoe pavartė akis, "aš nevažiuosiu namo, kol jūs nesusitaikysit."
Garsiai atsidusau ir atsilošiau į sofą. "Zoe, tu kišiesi į asmeninius mūsų santykius. Aš į tavo ir Alfie santykius nesikišu."
"Nes tau neįdomu." Zoe pavartė akis. "Caspar, ar tu Joe sakei, kas su juo blogai?"
"Oli man vakar pakankamai pasakė. To paties girdėti aš nenoriu." Pasakiau ir susiraukęs nusikeikiau.
Dieve, žandikaulis mane pribaigs.
"Jis nenori girdėti ką aš sakau." Caspar pasakė. "Mes nesusikalbam."
"Gal veiksmais susikalbėsit?" Nors į Zoe nežiūrėjau, bet galiu prisiekti bet kuo, kuo tikiu (o niekuom netikiu), kad ji ką tik išsišiepė kaip pedofilė.
"Abejoju," Caspar nusijuokė. "Mes net kartu nemiegame ir šią naktį."
"Dėl to, kad tu man trenkei." Prabilau.
"Nes tu man rėkei į veidą kaip manęs nekenti ir bet ką padarytum, kad dingčiau tau iš akių." Caspar pasakė.
"Joe, tai tiesa?" Zoe paklausė. "Juokauji turbūt."
"Ne, vakar kai grįžo iš cypės ir pradėjo rėkti ant manęs nesavu balsu."
"Aš esu čia ir viską girdžiu, jei ką." Pavarčiau akis. "Nereikėjo manęs palikti toj skylei."
"Palaukit, nesuprantu kas vyksta, bet kas per šūdas, Joe?!" Zoe surėkė ant manęs ir aš vėl pavarčiau akis.
"O, tai tu palaikai Caspar o ne savo brolį?" Paklausiau pažiūrėdamas į ją.
"Aš nepalaikau nė vieno iš jūsų. Aš tik-"
"Zoe, važiuok namo. Aš ir Joe pasikalbėsime." Caspar pertraukė ją. "Tikrai, ačiū, kad tau svarbu mūsų santykiai, tačiau mes patys susitvarkysime."
Zoe spoksojo tai į mane, tai Caspar. Aš žinau, kad ji netikėjo nė vienu Caspar žodžiu. Aš vien iš jos akių mačiau. Visgi, aš jos brolis.
"Pažadat?" Ji paklausė.
Aš tylėjau, nes aš nemėgstu žadėti ir to pažado neišpildyti.
"Pažadam." Caspar pasakė ir atsistojo. "Tau Joe galės paskambinti ir viską papasakoti."
Pasvajok.
Zoe nusišypsojo ir priėjus prie Caspar jį apkabino. Tada ji atsitraukė ir apkabino mane.
"Nenoriu taip lengvai išeiti, bet aš tavim Caspar tikiu." Ji jam nusišypsojo. "O tu Joe, ramink savo sumautus nervus."
Ji apsisuko link durų kai ji buvo netoli jų, sustojo ir atsisuko į mus. Dėl dievo meilės, ar ji gali paprasčiausiai išeiti?
"O, dar kai kas!" Zoe nusijuokė ir iš rankinės ištraukė kažkokį baltą voką. "Tai du bilietai į Manila, Filipinuose. Na žinot, abiems pabūti ir paatostogauti."
"Mes jau atostogavom, Zoe." Aš ir vėl pavarčiau akis.
"Ačiū, Zoe." Caspar padėkojo ir paėmė tą voką. "Mes ten nuvyksim."
Zoe išsišiepė ir atsisveikinus išėjo. Caspar atsisuko į mane su tuo voku.
"Tu toks kvailas, Casp. Pažadėjai, to ko nebus."
"Bus. Sėsk ir klausyk ką aš tau pasakysiu." Jis man paliepė ir kažkodėl aš jo paklausiau ir atsisėdau.
