Ops! Esta imagem não segue nossas diretrizes de conteúdo. Para continuar a publicação, tente removê-la ou carregar outra.
Caspar Lee
"Ar galėtum tą telefoną įsikišti kur lenda ir duoti bent šiek ir man dėmesio?" Joe suirzęs paklausė kol mes laukėm kada atneš mūsų užsakymą.
Atsidusęs įsikišau telefoną į džinsų kišenę. Pakėliau akis į Joe, kuris atsilošęs kėdėje stebėjo mane.
"Ar dabar geriau?" Paklausiau ramiu tonu, nes pyktis čia kavinėje, kurioje susipažinau su Mark, nesinorėjo.
"Labai." Pavartė akis ir nusuko akis į kitą pusę.
"Kodėl tu taip nori, kad skirčiau tau tą dėmesį?" Paklausiau suraukdamas antakius.
"Galbūt todėl, kad mes vedę ir tu man neskyrei daugiau nei suknistų dienų dėmesio?" Joe paklausė šiek tiek piktu tonu.
Jaučiuosi blogai. Aš myliu Joe, o bendrauju su Mark. Nenoriu prarasti Joe, nes jis man yra viskas, jis man svarbiau už viską gyvenime. Tačiau aš tiksliai nežinau dėl ko šitaip artimai bendrauju su Mark. Ar dėl to, kad jis turi įsivaikinęs mažą berniuką ar dėl jo asmenybės. Mark yra visiškai kitoks žmogus nei Joe ir negaliu patikėti, kad juos lyginu.
"Na, atleisk. Tiesiog tas noras įsivai-"
"Supratau." Jis pertraukė mane linktelėdamas.
Jis vengia net žodžio 'vaikas'. Negi jis ant tiek nekenčia vaikų? Norėčiau, kad būtų kitaip..
"Zoe sakė, kad man su psichika neviskas gerai." Joe prabilo. "Ji sakė, kad turėčiau pasigydyti."
"Ką? Kodėl?" Paklausiau su nedidelę nuostabą dėl tokių Zoe žodžių.
"Dėl tų vaikų." Jis pavartė akis. "Aš tikiuosi tu manęs ne nekenti dėl to, kad man nepatinka vaikai." Joe pasakė ir paėmė mano delną į savąjį.
"Žinoma, kad ne!" Susiraukiau. "Aš myliu tave."
Joe nusišypsojo, "myliu tave taip pat."
Netrukus atnešė mūsų užsakymą ir padėkoję, barmenė nutolo nuo mūsų stalo. Jau ruošiausi valgyti, tačiau sustingau pamatydamas už vieno staliuko sėdintį Mark.
Po velnių ką jis čia daro?
"Kodėl tu nevalgai?" Joe paklausė ir aš greitai pažvelgiau į jį.
"Ak, aš tik- aš tik staiga susimąsčiau." Gūžtelėjau pečiais ir nusijuokiau.
"Idiotas." Joe nusijuokė ir papurčiau galvą.
Vėl žvilgtelėjau į Mark, kuris savo šokoladinėm akim stebėjo mane.
Dieve, aš labai tikiuosi, kad jis prie mūsų neprieis. Nes jei prieis, aš miręs.
