Life with him // Jaspar✔

79.

Caspar Lee

Pakilau į Conor pasakytą ligoninės aukštą, išėjau iš lifto. Koridoriaus gale pamačiau stovintį Conor, kuris vis vaikščiojo pirmyn ir atgal. Dideliais žingsniais pradėjau eiti link jo.

"Kaip jis?" Iškarto paklausiau.

Mano balse buvo galima girdėti baimę ir nerimą. Conor atsiduso ir mane apkabino.

"Jei aš nebūčiau laiku atėjęs, jis dabar būtų negyvas." Conor sušnibždėjo ir atsitraukė. "Grįžęs namo pamačiau jį virtuvėje sėdintį ant grindų, kraujo baloje. Jo rankos ir riešai buvo supjaustyti virtuviniu peiliu. Gydytojai sako, kad jis neteko daug kraujo ir, kad įpjovimai labai gilūs. Dieve Caspar, jis galėjo mirti."

Nuleidau galvą ir drebančia ranka perbraukiau per savo plaukus. Gal jis šitaip pasielgė, kad aš šiandien ryte su juo piktai kalbėjau ir palikau jį? O dieve, tai mano kaltė.

"Tai aš kaltas dėl šito." Pasakiau pakeldamas akis į Conor. "Aš šiandien ryte pabudau šalia jo nieko neatsimindamas. Apkaltinau jį, kad jis mane prigirdė ir pasinaudojo. Tuomet aš apsirengiau ir išėjau."

Conor papurtė galvą. "Ne, Caspar. Joe jau seniai kažkas blogai buvo. Nuo tada kai jis atvyko čia į Los Andželą, jis vis bandė sugalvoti planą kaip tave susigražinti ir kai jam nepavyko susigrąžinti tavęs pirmą kartą, jis-"

"Jis sugalvojo susipjaustyti rankas ir vos nenumirti." Pertraukiau Conor ir jis lėtai palinksėjo.

"Jam reikia pagalbos, Caspar. Jis mano pagalbos nepriims, tačiau priims tavo."

"Ar galiu ten užeiti?" Paklausiau rankų gestu parodydamas į palatos duris.

Conor linktelėjo ir aš apsisukęs lėtai pravėriau duris.

Vienintelis dalykas, kuris rodė, kad Joe širdis plaka tai aparatas šalia jo lovos. Jo akys buvo užmerktos. Rankos iki alkūnių buvo apvyniotos bintais. Niekad nemačiau Joe gulintį ligoninės lovoje. Jis nėra toks žmogus, kuris keltų prieš save ranką.

O dabar jis tai padarė, ir tai mano kaltė.

"Hei," ištariau. "Žinau, kad manęs negirdi dabar, nes tu miegi, tačiau aš atėjau tavęs atsiprašyti už šį rytą. Man nereikėjo šitaip su tavimi kalbėti. Tu nesi kaltas, kad mes prisigėrėm ir vėliau.. vėliau naktį praleidom lovoje. Tikiuosi nepyksi ant manęs."

***

"Kaip Joe?" Jack paklausė kai vos įėjau į virtuvę.

Į mane žiūrėjo Mark, Jack ir Emma. Prieš man išvažiuojant į ligoninę, apie Joe žinojo tik Emma. Žinoma, kad ji ir pasakė.

"Jis būtų miręs jei ne Conor." Pasakiau. "Jis buvo netekęs daug kraujo."

"Kas jam nutiko?" Mark paklausė.

"Aš nežinau. Žinau tai, kad jis bandė nusižudyti." Pasakiau ir atsidusęs atsisėdau ant kėdės.

"Jam viskas bus gerai." Jack man nusišypsojo.

"Žinau." Atsakiau. "Conor sakė, kad Joe reikia pagalbos. Jam reikalingas psichologo pagalbą ir didelio palaikymo. Jam reikia mano palaikymo. Todėl aš nusprendžiau.. grįžti pas jį. Vos kai jis išeis iš ligoninės, grįšiu su juo į Londoną. Padėsiu jam."

"Tu neturi to daryti per prievartą, Casp." Emma pasakė.

"Žinau, bet tai mano sprendimas." Žvilgtelėjau į Mark, " ir ačiū Mark, kad padėjai man atsistoti ant kojų po išsikyrimo su Joe. Aš tau lieku skolingas."

Tuomet atsistojau ir lėtai išėjau iš virtuvės.

Odv Joe vėl pagalbos reikia :o