Life with him // Jaspar✔

39.

Joe Sugg

Mano lagaminai jau buvo prie durų, teliko susirasti telefoną. Visą šį laiką Caspar mane stebėjo. Žinojau, kad jis nenori, jog išeičiau, tačiau šitaip bus geriau.

Taip, man tikrai skaudu kai Caspar mane apgaudinėja kelis mėnesius. Vis dėlto nesu per daug geras santykiuosi. Kas galėjo pagalvoti, po dviejų metų mūsų vedybų, mes nusprendėm pabūti atskirai. Tai rizikinga, nes kai vos tik išeisiu pro duris, Caspar bėgs pas tą Mark, kuris pakerėjo Caspar širdį, ir laikui einant Caspar širdis priklausys Mark, o ne man.

"Tu tikrai turi išeiti?" Jis paklausė kai nuo virtuvės stalo paėmiau telefoną. "Gal.. gal.. Joe prašau lik."

Papurčiau galvą. Tas pyktis buvo kažkur giliai paslėptas. Mano pyktis jau paslėptas gana ilgai ir tuo stebiuosi.

"Mes jau nusprendėm, Caspar. Sprendimo aš nekeisiu." Pasakiau ir priėjau prie dviejų lagaminų. "Dabar galėsi laisvai čia atsivesti Mark."

"Joe, aš-"

"Tik būtų puiku jei aš su juo susipažinčiau. Na žinai, pažiūrėti ar jis geresnis už mane." Nusišypsojau. "Ate."

Apkabinau Caspar ir atsidaręs namų duris, su lagaminais rankose išėjau iš namų.

**

"Ar tu tikras, kad tau netrugdysiu? Aš galiu-"

"Baik tu, tikrai netrugdysiu. Man net linksmiau bus! Vienam gyventi nėra linksma." Jack nusijuokė ir aš palinksėjau galva. "Gal gali tiksliau paaiškinti kodėl tu išsikraustei iš namų ir palikai vieną Caspar?"

"Tai, kad ne vieną." Sumurmėjau. "Tikriausiai tuose namuose jau Mark atėjęs."

"Kaip tu sužinojai apie Mark?" Jack suraukęs antakius paklausė.

"Perskaičiau jo žinutę Caspar tele- pala, ar tu žinojai?" Paklausiau.

Jack nuleido akis ir netrukus nežymiai palinksėjo. "Du mėnesius. Caspar prašė manęs tau nesakyti, nes jis pats tau pasakys, bet žiūriu jis du mėnesius tylėjo."

Atsidusau ir perbraukiau per plaukus. Labiau įsitaisiau ant sofos ir atlošęs galvą užmerkiau akis. Turėčiau būti piktas ant Caspar, rėkti ant jo kaip jo nekenčiu ir gal net reikalauti skirybų, bet aš to nedariau.

"Kaip tu reagavai į tai?" Jack paklausė po trumpos tylos.

Keletą minučių patylėjau, "ramiai. Nerėkiau, tuo metu net nepykau. Tačiau išėjęs pro duris norėjau verkti." Nusijuokiau iš paskutinio žodžio.

"Gal jūs per anksti susituokėt? Na žinai -"

"Galbūt Jack, galbūt tu teisus." Sumurmėjau žiūrėdamas į savo pirštus, "palauksiu gal kokį mėnesį ir pažiūrėsim kaip čia viskas gausis."

"O tu jį myli?"

Linktelėjau, "taip."

Nuomoniųųųųųųų plyyyz