Life with him // Jaspar✔

22.

"Jūs nieko prieš, jei šiek tiek pas jus pabūsiu?" Jack paklausė stovėdamas netoli durų.

"Ne, žinoma ne." Caspar nusijuokė.

"Aš nerandu vietos ir man velnišai nuobodu, tai jeigu aš jums tikrai netru-"

"Tiesiog užsičiaupk ir sėskis neburbuliavęs." Pavarčiau akis ir Jack linktelėjęs atsisėdo.

"Tu nuostabiai kalbi su savo draugu, Joe." Caspar garsiai nusijuokė.

"Aš įpratęs prie tokio Joe." Jack atsilošė į sofos atlošą. "Turiu kai ko stipraus, taaaai... gal norėtumėt?"

Iškarto žvilgtelėjau į Caspar. Caspar vis dar baiminasi, kad tą priklausomybė gali grįžti, tuomet man vėl teks vaikščioti į tuos prakeiktus anoniminius alkoholikų susitikimus.

"Šiek tiek, tai jo." Caspar atsakė ir linktelėjau atsisėdęs ant fotelio.

**

"Aš vakar buvau pas Conor, bet jis mane išvarė. Tada jam pasakiau 'užsikrušk' ir jis atsakė man tą patį." Jack atsiduso. "Kodėl jis manęs taip nekenčia. Aš jo brolis ir.. ir tiesiog."

"Visi broliai taip elgiasi. Po kurio laiko jis pasikvies tavęs arbatos valandėliai." Pasakiau ir Caspar prunkštelėjo. "Arba dektinės valandėliai."

"Žudai." Caspar garsiai nusijuokė atlošęs galvą.

"Galbūt taip ir bus, Joe." Jack linktelėjo. "O dieve, kai ką prisiminiau!"

Pakėlęs antakį pažiūrėjau į jį. "Ką tu prisiminei?"

"Nors jis prašė nesakyti, bet su Caspar taip elgtis tikrai negaliu." Jack pasakė šyptelėdamas.

"Nesuprantu." Caspar suraukęs antakius sumurmėjo.

Jack perbraukė per savo plaukus ir paėmęs į rankas stikliuką su dektinę greitai ją išgėrė.

"Žodžiu Oli man rašė, kad už 50$ nusitempčiau Joe į lovą. Na, kad išsiskirtumėte ir panašiai." Jack pasakė. "Kartais susimąstau, ar aš panašus į kažkokį sukruštą kekšiu?"

Pažiūrėjau į Caspar, kuris spoksojo į savo pirštus. Na, aš neįsivaizduoju ką jis vėliau darys, nes nagi, geriausias nori, kad jo geriausias draugas išsiskirtų. Jei man taip nutiktų, aš savo geriausią draugą užmuščiau.

"Atsiprašau Caspar, aš tikrai nenorėjau, kad tu-"

"Ne, viskas gerai, Jack." Caspar tyliai pasakė. "Ačiū, kad pasakei."

Jack linktelėjo. "Manau turėčiau grįžti namo." Jack atsistojo ir pasakęs 'iki' išėjo.

Iškarto atsisėdau šalia Caspar ir uždėjau delną ant jo delno. "Viskas gerai?"

Caspar linktelėjo, "taip, tik aš- tik aš nemaniau, kad Oli tai sakytų.."

"Jack buvo apsvaigęs. Galbūt jis pajuokavo." Pasakiau nors pats tuo nepatikėjau.

"Ne, jis nemelavo." Jis atsiduso. "Aš tikrai turėčiau pasikalbėti su Oli."

"Taip, turėtum." Piktai sumurmėjau ir Caspar atrėmė savo galvą man į petį. "Turėtum.."

Oliver, pakliuvai į bėdą :D