Kavinėje buvau vienas ir be sustojimo mąsčiau apie tai, kad Joe nemėgsta vaikų. Kas jų gali nemėgti? Maži vaikai yra nuostabūs. Gerai, aš jo dėl to ne nekenčiu, tačiau kodėl jis man to nepasakė ankščiau? Galbūt Joe po kurio laiko persigalvos?
Pakėliau akis nuo telefono ir pamačiau mažą berniuką su vaikinu arba vyru, kuris tikrai už mane buvo vyresnis. Jis turėjo barzą ir juodus plaukus, kurie turėjo ir raudonos spalvos. Jis tikriausiai buvo Korijietis, nes iš veido bruožo tai atrodė, be to, jis turėjo akinius.
Šyptelėjau kaip jis gražiai ir rūpestingai elgėsi su tuo mažu berniuku. Įsivaizdavau vietoj to vyro save ir Joe šalia.
Grįžęs iš kvailų svajonių, aš pasikviečiau padavėją, kuris atnešė mano sąskaitą. Susimokėjau ir atsistojau. Rankose laikydamas telefoną lėtai išėjau iš tos jaukios kavinės.
Netrukus pajutau bakstelėjimą į petį. Lėtai atsisukau tą patį vyrą iš kavinės su mažu berniuku. Jis rankoje laikė mano juodą piniginę.
"Atsiprašau, bet tu palikai piniginę." Jis ištiesė ranką su mano piniginę.
"O, ačiū." Paėmęs iš jo rankos, įsikišau piniginę į džinsų kišenę. "Ar galėčiau kažkaip atsidėkoti, kad atidavei piniginę? Žinau, kad kvaila, bet ten visi mano svarbūs doku-"
"Ne, būtų puiku." Jis man nusišypsojęs linktelėjo. "Beje, aš Mark, o čia," parodė žvilgsniu į berniuką, "Sean."
"Aš Caspar." Tariau.
**
"Tai tavo vaikinas nenori įsivaikinti vaiką, nes jis jų nemėgsta ir tu dėl to susierzinęs?" Mark pasitikslino mano pasakojimą.
"Būtent." Atsilošiau kėdėje žvilgtelėdamas į bokalą alaus. "Ir tai sušiktai knisa."
"Na, gaila." Jis linktelėjo. "Galbūt jo nuomonė pasikeis?"
Gūžtelėjau pečiais duodamas ženklą, kad nežinau. Kol aš sėdėjau toj pačioj kavinėje su Mark ir mažu berniuku, sužinojau, kad mažam berniukui, kurio vardas Sean yra penkeri, o Mark dvidešimt septyni. Ir pagal jo išvaizdą tai neatrodė. Be to, jis sakė, kad neseniai išsiskyrė su savo vaikinu, nes jam pabodo rūpintis Sean.
Mano supypsėjęs telefonas grąžino į realybę. Atsidusęs iš kišenės išsiėmiau telefoną pamatydamas Joe vardą ekrane.
Joseph: ar tu greitai? Aš gimdau dar vieną Emma Lee.
Šyptelėjau ir įsikišau telefoną atgal į kišenę.
"Tavo vaikinas?" Mark paklausė.
Linktelėjau. "Taip. Turiu grįžti."
"Man taip pat jau reiktų." Jis nusijuokė. "Galbūt norėsi dar kartą susitikti? Na žinai, kaip draugai žinoma."
"Kodėl gi ne? Įsirašyk mano numerį ir parašyk kada norėsi arba turėsi laiko susitikti."
Padiktavau savo telefono numerį ir kartu išėję iš kavinės atsisveikinau ir patraukiau į priešinga pusę.
nuotraukoje Mark (mano dar viena lav)
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
