Life with him // Jaspar✔

88.

Caspar Lee

"Viskas darosi vis sudėtingiau tarp manęs ir Joe. Viskas tapo taip įtempta ir pradedu manyti, kad tai dėl manęs." Pasakiau žiūrėdamas į puodelį su karšta kava.

"Ką turi omeny?" Will paklausė.

"Jis mažai kalba su manimi. Nepasitiki manimi. Manau, man reikėjo iškarto jam pasakyti kodėl pas jį grįžtu ir ką ketinu daryti pas jį sugrįžęs."

Will atsiduso ir nuleido galvą. Tą patį padariau ir aš. Jau beveik savaitė kaip Joe lankosi pas psichologą ir tai jam nepadeda. Jis tapo dar piktesnis, agresyvesnis. Atrodo, kad jam negerėja, o blogėja.

"Jam lankymasis pas psichologą nepadeda. Jis tik dar piktesnis." Tyliai pasakiau ir užsimerkiau keletai sekundžių.

"Galbūt.. nežinau, tai kvaila mintis, bet.. gal reiktų jį uždaryti ten, kur jam būtų geriau? Kad nekiltų pavojus kitiems dėl Joe agresyvumo? Pats sakei, kad jis puola žmones, kurie primena tave, bet kažkodėl tavęs pačio nepuola."

"Aš galvojau apie tai. Jis dar labiau nekęs manęs." Pasakiau pakeldamas akis į Will.

"Pagalvok dar kartą. Bet neilgai, jog nekiltų pavojus kitiems."

Linktelėjau.

***

"Kaip sekėsi pas psichologą?" Paklausiau Joe, kai jis grįžo į namus.

"Nuostabiai." Sarkazmą buvo galima puikiai girdėti. "Išvis, nuo kada tau rūpi kaip sekasi?"

"Visada rūpėjo. Klausiu tavęs kiekvieną dieną, tu man neatsakai." Pasakiau atsistodamas ir sukryžiuodamas rankas.

"Na.. tai ne tavo reikalas. Rūpinkis savo reikalais." Jis pasakęs apsisuko ir nusileido laiptais žemyn į kambarį.

Atsidusau ir kruptelėjau kai supypsėjo telefonas. Pažiūrėjęs į ekraną, kas parašė, atsidusau vėl. Tai buvo psichologas, ir numanau kodėl.

"Susitikimai su ponu Sugg neveikia. Reikia imtis kažko rimčiau. Turiu mintį, rytoj viską paaiškinsiu plačiau."

Manau jau žinau, kokia jo ta mintis..

Uždaryti Joe, kur saugu, ir manau tai gera mintis.

Kokia trumpa dalis eina sau.
Gali būti, kad kita dalis bus paskutinė :))