¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
"Aš tau tik padedu, Joe." Pasakiau ir Joe nusijuokė.
"Padeda.. Mat jis padeda mane atveždamas pas sumautą psichologą! Ar tu kvailas?!" Joe sušuko ir psichologas atsiduso.
"Prašau, nesiginčykite." Jis pasakė. "Joe, prašau prisėsk. Pasikalbėkime."
Žiūrėjau į Joe, kuris tiesiog žvilgsniu mane žudė. Suprantu jį. Jis pasitikėjo manimi, o aš juo ne.
"Aš palauksiu už durų." Sumurmėjau ir pasišalinau iš kabineto.
Joe Sugg
"Nežadu čia sėdėti nei dvidešimt sekundžių." Pasakiau sukryžiuodamas rankas.
"Kodėl šitaip nemėgsti psichologų?" Psichologas paklausė. "Bijai, kad gali tave-"
"Nes mane tuomet verčia galvoti, kad esu beprotis." Pasakiau nutraukdamas jį. "O toks aš nesu."
"Žinoma, kad nesi." Psichologas nusišypsojo. "Aš nesiunčiu savo klientų į psichiatrine ligonine. Aš tik bendrauju, išklausau jų, patariu. Padedu jiems suprasti ką jie jaučia. Analizuoju jų būklę."
"Tai nesąmonė." Pasakiau pavartydamas akis.
"Leisk tau įrodyti. Tik viena savaitė ir jei tau nepatiks, galėsi nustoti lankytis."
"Dvi dienos." Atsakiau.
"Keturios."
"Sutarta."
***
"Papasakok, kaip susipažinai su Caspar?" Psichologas paklausė.
Nuleidau akis prisimindamas tą akimirką. Viskas buvo gerai, nesipykome, o paprastai, kaip draugai bendravome. O dabar.. vienas kitu nepasitikime. Jau nebe.
"Per programėlę Snapchat. Jis pirmas man parašė." Pasakiau žiūrėdamas į savo rankas. "Viskas buvo nuostabu. Mes pasitikėjome vienas kitu. Pamilome vienas kitą. Pamenu pirmą mūsų susitikimą. Buvo keista. Buvau šiek tiek drovus, nes mačiau jį realiai, kalbėjau su juo realiai. Ilgai draugavome.. viskas buvo tobula, per daug tobula, kad būtų realybė."
"Kas nutiko? Kas privertė tave pasikeisti visai į kitą žmogų?"
"Mes susituokėme. Nežinau, tikriausiai viskas buvo per greitai. Mes labai skūbėjome. Po kurio laiko mes labai daug pykomės. Jis pradėjo susitikinėti su kitu. Mes išsiskyrėme. Net pats nepastebėjau, kad pasikeičiau."
"Ar jį vis dar myli?" Jis paklausė.
"Ar šios supjaustytos rankos to neįrodo?" Paklausiau pažvelgdamas į vis dar ant mano rankų esančius bintus.
"Susipjaustei rankas, kad susigrąžintum Caspar?"
Linktelėjau. "Ir man pavyko. Tačiau vietoj to, visi mano draugai galvoja, kad kraustausi iš proto. Kartais ir man taip atrodo." Nusijuokiau.
Psichologas tylėjo.
Pakėliau galvą ir pažvelgiau į psichologo akis. "Juk aš nesikraustau iš proto, tiesa?"
