Life with him // Jaspar✔

74.

Caspar Lee

Los Andželo oro uoste laukiau Mark arba Jack atvažiuojančių manęs paimti iš čia. Sėdėjau ant nepatogios kėdės nuleidęs galvą, kol kažkas nepalietė mano pečio. Pakėlęs galvą pamačiau išsišiepusią Emma.

"Bro, labas!" Ji apkabino mane kai atsistojau.

"Labas." Nusijuokiau. "Maniau, kad atvažiuos Jack arba Mark."

"Jie išėjo romantiškai pasibūti kažkur. Pagal Mark jie seniai tai darė." Emma pasakė. "Todėl Mark kaip koks tėvas liepė man atvažiuoti tavęs paimti ir atsiprašau, kad tau teko laukti, aš niekaip negalėjau rasti mašinos raktelių."

"Viskas gerai, tik varom iš čia greičiau."

**

Įėję į namus aš garsiai atsidusau ir atsiguliau ant sofos. Užmerkiau akis ir atsipalaidavau.

"Kaip tau ten sekėsi?" Emma paklausė atsisėsdama netoli manęs.

"Kaip ir normaliai. Papasakojau mamai apie mane ir Joe, tuomet užsiminiau apie tave." Atsisėdau ir atsilošiau. "Ji buvo nustebusi ir sutrikusi."

"Tai žinoma, kad ji tokia buvo. Ji tikriausiai buvo pripratus matyti tave ir Joe kartu." Emma pasakė perbraukdama per savo rudus, trumpus plaukus.

"Jo, bet vistiek."

"Ar tu jai pasakei, kad mes ištikro nesam pora?" Emma paklausė.

Papurčiau galvą, "ne. Juk pažadėjom viens kitam niekam nesakyti."

Emma linktelėjo, "Ką nori veikti?"

"Eisiu gal miegoti, esu pavargęs ir noriu pailsėti."

Emma keletą kartų palinksėjo, "gerai, pailsėk, bro. Aš kažką paveiksiu."

Atsistojau ir nupėdinau iki lagamino, tuomet atsisukau į ją, "tu tik savęs nemalonink, gerai?"

"Šūdas, Caspar! Aš būtent tą ir norėjau daryti." Ji pavartė akis ir apsimetė, kad nuliūdo.

Tyliai nusijuokiau. "Nebent tyliai, nenoriu girdėti jokių garsų."

"Sutarta."

**

Joe Sugg

*kitą dieną*

"Sėkmės, Joe." Conor pasakė kai Conor atvežė mane prie kavinės, kuriame susitariau susitikti su Jack.

"Aš dar nesusitinku su Caspar, bet ačiū." Pasakiau.

"Susitiksim bute." Conor pasakė ir aš linktelėjęs išlipau iš automobilio.

Akimirką buvau susimąstęs iš kur jis gavo šitą automobilį, bet tada supratau, kad jis arba įsinomavo arba tiesiog čia turėjo kaip ir patį butą.

Į tai nesigilinęs perbraukiau per plaukus ir įėjau į kavinę. Lengvai radau sėdintį Jack ir dideliais žingsniais nupėdinau iki jo.

"Klausyk, aš dar ilgiau nelauksiu, aišku?" Iškarto pasakiau, kai tik pasiekiau staliuką.

"Tu nusiramink tik, gerai?" Jis prabilo. "Šiandien vakare, parke, susitiksi su Caspar."

Jis pasakė ir išsiviepė.

Pagaliau..

Norėjau šią dalį parašyti ilgą, bet tada apsigalvojau, jog geriau kitą dalį padaryti ilgą nei įprastai.
P.s išgerkim už tai, kad pradėjau kasdien naujas dalis kelti.
Ir gal tą progą sulauksiu kokių nuomonių? :)))))