Life with him // Jaspar✔

45.

Caspar Lee

"Jaukūs namai. Ar jau tai sakiau?" Mark paklausė.

"Ne, bet komplimentą apie namus perduosiu Joe." Pasakiau eidamas link sofos su dviais puodeliais arbatos.

"Kodėl Joe?" Mark sutrikęs paklausė.

"Nes šie namai oficialiai priklauso Joe. Nors jis sako, kad šie namai mūsų abiejų." Paaiškinau ir padėjęs puodelius ant staliuko, atsisėdau šalia Mark.

"Tai.. jis gali bet kada tave išvaryti?" Jis paklausė ir aš gūžtelėjau pečiais.

"Jeigu išsiskirtume, jis tai padarytų visu šimtu procentu."

Mark linktelėjo ir pasilenkęs paėmė puodelį su karšta arbata. Tą patį padariau ir aš. Kurį laiką buvo tyla, girdėjosi tik mūsų kvėpavimai ir už lango pravažiuojančios mašinos.

"Ištikro, aš neveltui čia atėjau." Mark pagaliau prabilo. "Atėjau kai ką pasakyti."

Susiraukiau, "um.. gerai? Kas yra?"

"Aš ir Jack vakar rimtai pasikalbėjome ir.. ir mes nusprendėm grįžti atgal į Los Andželą. Nežinau kada, Jack turi šiokių tokių reikalų čia, tai kai baigs tuos reikalus, mes iš čia išvyksim. Tame name, kur mes dabar apsistoję, liks Nate. Tai.. joo."

"Bet kodėl? Ar tai dėl manęs? Kad aš ale tipo prie tavęs prilipęs?" Paklausiau ir Mark nusijuokė.

Nenorėjau, kad jis išvažiuotu. Jis tapo mano geriausiu draugu. Jis kaip Will, savo protingomis mintimis ir žodžiais, žmogų nuteikia teigiamai ir visiškai kitomis spalvomis žiūrėti į gyvenimą. Aš nesu matęs jokio žmogaus, kuriam šitaip rūpėti žmonės, nesu matęs žmogaus, kuris turi didelį norą padėti žmonėms, kurie serga depresija ir kažkas panašaus.

"Ne, ne dėl tavęs." Jis pasakė. "Ten visi mano ir Jack draugai, ir Sean žinoma. Be to, galbūt man išvykus, tavo ir Joe santykiai susitvarkys."

Papurčiau galvą. "Nesusitvarkys.. jis Joe, jis užsispyręs."

"Jack taip pat. Jie panašūs." Mark nusijuokė ir aš palinksėjau jam pritardamas.

***

"Kokio šūdo tu miegi ant sofos?" Išgirdau Joe balsą ir pramerkęs akis pamačiau stovintį jį prie durų.

"Aš čia miegu nuo tos dienos, kai tu išėjai." Sumurmėjau kimiu balsu.

"Išprotėjai? Namuose yra dvi lovos, o tu kaip kvailys miegi ant sofos. Tu gal paraližuotas nori būti?" Joe piktu tonu paklausė.

Nesuprantu kodėl jis pyksta. Ar jam skauda, kad miegu ant prakeiktos sofos? Koks jam skirtumas būsiu paraližuotas ar ne? Tai ne jo bėdos.

"Nuo kada tau rūpi kur aš miegu?" Paklausiau ir jis pavartė akis.

"Atėjau atiduoti raktus ir pasiimti dar keletą daiktų."

O aš jau tikėjausi, kad jis grįžo..

Aš nuleidau galvą bandydamas sugalvoti ką tokio pasakyti, kad jis liktų.

Tačiau nieko. Nieko negalėjau sugalvoti.

Kai Joe grįžo su keliais daiktais, aš atsistojau. "Mark grįš į Los Andželą."

"O jėga. Pagaliau dings du kvailiai su gaidiškom šukuosenom." Jis nusijuokė ir aš negalėjau susivaldyti, todėl nusišypsojau ir aš.

"Joe, kiek laiko truks toji mūsų pertrauka? Aš bijau, kad-"

"Tiek, kiek aš norėsiu." Jis pertraukė mane. "Geros dienos."

Ir man nespėjus prabilti, jis dingo iš mano akiračio.

"Tu užknisi!" Sušukau, nors jis to negirdėjo.

Kadangi man vis dar nesudarytas tvarkaraštis ir aš sėdžiu namie, parašiau jums dalį! Yay