Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
"Jėzau, Caspar judinkis." Piktai sumurmėjau kol mes gatve ėjome link bažnyčios.
Mes vėluojame į Will ir Arden vestuves ir jeigu Will sužinos, kad pavėlavome į pačią pradžią (Caspar dėka žinoma), jis mus abu pakas po žeme.
"Įsikišk tą prakeiktą telefoną ten kur lenda ir judinkis, dėl dievo meilės." Atsisukau į Caspar ir vėl nusisukau. "Mes vėluojame penkioliką minučių." Pasakiau pažiūrėdamas į laikrodį, kuris buvo ant mano riešo.
"Nustok bambėti, kaip senutė. Vestuvių pradžia visada būna nuobodi." Caspar pasakė ir pagaliau telefoną įsikišo į kišenę.
"Tai tau ir mūsų vestuvių pradžia buvo nuobodi?" Gal kiek nustebęs paklausiau.
"Juokauji? Aš tramdžiausi nesijuokti nuo pasakytos tavo juokingos istorijos. Na, apie sovietų laikų tualetą." Caspar pasakė ir garsiai nusijuokė.
"Nejuokinga. Aš buvau įšsigandęs, kad pagalvosi, jog aš persigalvojau."
"Aš taip ir buvau pagalvojęs." Caspar pasakė, "bet tu čia, su žiedu ant piršto ir laimingai gyvenam."
"Nepasakyčiau, kad laimingai." Sumurmėjau. "Jei nepastebėjai, mes pykstames vos ne kasdien."
Caspar apkabino mane per pečius ir garsiai atsiduso, "mes neturim ką veikti, angele."
Nusijuokiau nuo jo keisto pasakymo. "Tikriausiai."
Pasiekę tą bažnyčią, atsidusau iš palengvėjimo, nes mes spėjom į tą svarbiausią akimirką kai vienas kitam pasako 'taip'. O tada ir jų bučinys. Linktelėdamas pasisveikinau su Oli, kuris sėdėjo netoli Jack ir Troye.
"Kaip gražu." Pasakiau žiūrėdamas į Will ir Arden, kurie išties atrodė begalo laimingi.
"Jo, tikrai." Caspar linktelėjęs padėjo savo galvą man ant peties.
Pabučiavau jo smilkinį ir vėl nusisukau link altoriaus.
