Su tavimi

6

Noelis mane pastebėjęs, kažką pasakė tai brunetei į ausį ir ji nusišypsojusi linktelėjo. Kas tai buvo?
Pora pradėjo artintis link mūsų. Įsitempiau. Ir taip aišku, jog aplink mane ir Lena laisvų staliukų nebuvo.
-Sveika, Liza,- šyptelėjo Noelis.- Lena.
-Labas, Noeli,- džiugiai atsakė draugė.
-Labas,- šyptelėjau, bet ne taip džiugiai. Jutau pavydo jausmą. Suprantu, taip neturi būti, nes gal aš Noeliui buvau paprasta mergina, bet vis dėlto jis man ne. Nors tai pavojinga, nes aš jo net nepažįstu.
-Sveikos, aš Neila,- mergina buvo žemesnė, ilgų plaukų bei mielo veido.- Nesijaudinkite, aš ne jo mergina. Kas galėtų jį pakęsti,- nusijuokė.
Ne jo mergina? Pakęsti jį?
-Lena,- ištiesė ranką.
-Malonu,- pavarčiusi akis Neila apsikabino Leną. 
-Aš Liza,- padarėme tą patį.
-Tai mano sesuo Neila,- pavartė akis Noelis. Jie mėgsta vartyti akis? Juokinga!
Vis dėlto tai sesuo? Kaip gerai...
-Atvykau į Lietuvą kelioms dienoms,- ji vėl išsišiepė.
-Kur gyveni?- pasidomėjo Lena.
-Vokietijoje.
-Mes jau eisime, nes žmonių daugėja. Vėliau staliukų laisvų neliks,- nusijuokė Paslaptingasis. Taip, jis vėl toks.
-Iki,- atsisveikinome su jais.
-Oho, jis nuo tavęs žvilgsnio neatitraukė visą laiką,- nustebino Lena mane. Tikrai?
-Nemeluoji?
-Neee. Prisiekiu,-pridėjo ranką prie širdies, taip prajuokindama.
-Gerai,- nurimau.

Kai atnešė picas, atėjo laikas pradėti kalbėti apie tai, kas nutiko vakar. Lena taip pat surimtėjo ir suprato, jog laukia labai rimtas pokalbis.
Atsikandau kelis kąsnius ir pradėjau pasakoti.
-Vakar pas mane atėjo Luisas,- pirmasis sakinys nuskambėjo tyliai.
-Tas blondinas?- ji trumpam nustojo valgyti, bet tada vėl tęsė.
-Taip. Jis iš pradžių normaliai kalbėjo... Teiravosi kaip sekasi... Tada jis paprašė, kad jį įsileisčiau.- Kelis kartus įkvėpiau ir iškvėpiau. Tada dar atsikandau vieną kąsnį picos.- Pasakiau negaliu, mat turiu vaikiną. Luisas suprato, jog meluoju ir per prievartą mane įstūmė, taip įeidamas. Iš pradžių priešinausi jam, bet Luisas buvo stipresnis,- stengiausi kuo labiau trumpinti... Lenos akyse pasirodė begalinis liūdesys ir pyktis jam. Kad ir kaip sunku darėsi kalbėti, tęsiau.- Tuomet... Nusitem... pė...- Užsikirtau ir jutau artėjančias ašaras.- į miegamąjį.. ir...- jos nulašėjo ant stalo.- prad...- nežinau ar įstengsiu pabaigti.- pradėjo... laižyti... kandžioti... ir...- man nereikėjo pabaigti. Lena suprato kas įvyko toliau.
Ji priėjo prie manęs ir stipriai apsikabino.
-Niekšas,- pajutau, kaip trūkinėja bičiulės pečiai. Ji taip pat verkė.- Taip su tavimi pasielgti,- sušnibždėjo.

Nemalonioji dalis baigėsi. Kai baigėme valgyti, vėl įgavau energijos ir drąsos. Pasakodama jai tą istoriją, buvau pasijutusi bejėgė ir... bevertė. Bet prisiminiau žodžius, jog neleisiu jam laimėti. Aš laimėsiu, ne jis.
-Bet jis sakė, jei kam nors pasakysiu, aš mirsiu,- tariau, kai ėjome link išėjimo, tempdamos maišus. Bent jau Lena tempė, aš nešiau.
-Ne, taip nebus. Neleisime jam. Pranešime policijai,- tvirtai rėžė blondinė. Taip, ji blondinė... Bet ji nėra tokia, kokias apibūdina juokeliai visokie. Ji yra drąsi ir tvirta bei tikrai nekvaila...
-Bet..- o štai aš, ne tokia drąsi.
-Jokių bet. Žinau, Liza, jog tu bijai ir tau sunku. Bet mūsų yra daug, o jis vienas.
-O jeigu jis ne vienas?
-Vis tiek mes laimėsime. O jo laukia kančių metas.

Esu be galo laiminga, jog turiu Leną. Ji paliko sunkiąją dalį - pranešti draugams, kad padėtų - sau. Pati pasakys.

Vakare, kai gulėjau lovoje ir buvau užsirakinusi visas spynas, kokias tik turėjau, žiopsojau televizorių. Rodė vieną iš tų penktadienių filmų. Tik gaila, iš tikrųjų aš nežiūrėjau. O gulėjau ir galvojau. Kaip seksis įveikti Luisą? Taip begalvojant, gavau žinutę. Tikriausiai draugai rašo, bet ne. Tai buvo Noelis.

Sveika, Liza! Pagaliau atitrūkau nuo sesės, kuri kalba ir kalba! Norėjau pasiteirauti, ką veiksi rytoj. Gal norėtum susitikti? Norėčiau su tavimi susipažinti. :)

Kelias akimirkas dvejojau. Bet.. Man jis patinka. Ir jis visada sako „Sveika". Ar tai mūsų oficialus pasisveikinimas?

Sveikas, Noeli! Taip, mielai rytoj su tavimi susitiksiu. Kada ir kur? :)

O taip, šypsenėlės čia būtinos... O jis atrašė greitai!

Rytoj, lauksiu tavęs mūsų pirmojo susitikimo vietoje. Tokią pačią valandą. Jei pamiršai, tai dešimt trisdešimt. Iki rytojaus!

Taigi, Paslaptingasis, ką sužinosiu apie tave? Ko daugiau bus.. Gero ar blogo?

Taip! Atsisėdau ir parašiau. Tikiuosi patiko :) Nuomonę bent vieną - dvi, prašau!