Prologas

1.1K 39 2
                                    

Po dešimties minučių bėgimo, pagaliau atsidūriau prie kavinės. Čia turėjau būti jau prieš pusvalandį, bet kaip visada - pramiegojau.
Lengviau atsikvėpiau ir įėjau. Staiga atsitrenkiau į kietą krūtinę. Pradėjau kristi, bet pajutau tvirtas rankas, kurios apkabino mane per liemenį. Kai tvirtai atsistojau ant kojų, mane paleido.
Ir tada pirmą kartą išvydau jį - Noelį Smitą.
-Sveikas,- ištariau.
-Sveika.


Su tavimiWhere stories live. Discover now