Su tavimi

21

Į mane žiūrėjo visi, išskyrus Džonas. O jis buvo nusukęs akis kažkur už manęs. Gal neverta dėl jo stengtis? Galiu nueiti ir susirasti kitą. Tačiau nežinau ar kitas bus geresnis.
-Prašau, pavalgykime bent jau pusryčius,- griežtai, tačiau tuo pačiu ir maldaujamu tonu, ištarė Džono tėvas.
Jis buvo panašus į savo sūnų, su kuriuo praleidau naktį. Tos pačios žalios akys, veido bruožai... tik plaukai jau nebe juodos spalvos.
Visi palaukę kelias akimirkas ėmė kabinti maistą. Aš taip pat.
Šalia manęs sėdinti jaunoji mergina, atrodo, nebuvo niekuo nustebusi. Paauglė, tačiau šviesių plaukų kaip ir motina. Tai įprasta? Kad ramiai reaguoja. Juk ir pati mama nereagavo karštai.
Pusryčiams buvo patiektas omletas su daržovėmis bei skrudinta duona.
-Kuo tu vardu?- paklausė moteris.
-Liza.
-Liza, ko norėtum atsigerti?- maloniai pasiteiravo. Šiek tiek atsikvėpiau. Ši moteris maloni.
-Būtų gerai sulčių, ačiū,- nusišypsojau jai.
-Apelsinų tiks?
-Taip.
Tarnaitė tuoj pat atnešė man sulčių.
Valgiau lėtai.
-Iš kur atvykusi? Akcentas nei angliškas, nei prancūziškas,- pokalbį bandė palaikyti moteris.
Nemaloniai pasimuisčiau.
-Mama, palik merginą ramybėje,- Džonas net nesivargino ištarti mano vardo. Aš jį supratau. Mūsų amžiaus skirtumas net šešeri metai. Tai iš tiesų keista. Jis atrodė daug labiau subrendęs, tačiau ar subrendę vyrai praleidžia naktis su tokiomis kaip aš?
Baigėme valgyti.
Džonas atsistojo ir priėjo prie manęs.
-Eik pasiimk savo daiktus. Parvešiu tave.
Linktelėjau.
-Dėkoju jums už pusryčius. Buvo labai skanu,- atsistojau.
Kiti irgi atsistojo ir išėjo. Du broliai nueidami nužvelgė mane ir mirktelėjo. Vienam buvo gal penkiolika, o kitam maždaug tiek pat kiek ir man.
Kai visi išėjo, moteris priėjo prie manęs.
-Džiaugiuosi, kad tau buvo skanu. Tačiau prašau, stenkis ateityje pasisaugoti. Matau, kad tu jaunesnė už Džoną. Nežinau kaip jis sugalvojo tave parsivesti, tačiau tikiuosi neturės tai įtakos ateityje.
-Ponia, labai jums ačiū.
-Iki, mieloji.
-Viso gero.
Užlipau dar kartą į tą kambarį, kad pasiimčiau rankinę. Viduje sutikau juodaplaukį, kuris stovėjo prie lango.
-Galime važiuoti.
Jis atsisuko. Akyse mačiau, kad išgąsdinau. Kažką įtemptai mąstė.
-Gerai, eime.
Išėjau paskui Džoną.
Įsėdau į juodą džipą, kuris greičiausiai buvo jo. Nors ką čia galvoju. Kieme pilna automobilių. Pats kiemas buvo didžiulis. Kaip ir namas. Tolumoje mačiau baseiną, parkelį, fontaną.
-Koks adresas?- pažvelgė į mane.
Važiavome tyloje. Galvoje skriejo mintys. Ką reikės daryti? Nebenoriu ieškoti daugiau vyrų. Geriau pamėginsiu gyventi su tais pinigais, kuriuos turiu, tada važiuosiu į Italiją.
Jaučiau gėdą. Tikrai nesitikėjau tokios situacijos ryte. Maniau, jog puikiai surasiu vyrą, kuris gyvens vienas, turės puikų darbą, gebės mane aprūpinti kol būsiu čia.
Po pusvalandžio, kuris truko visą amžinybę, automobilis sustojo prie viešbučio.
-Gyveni viešbutyje?- buvo nustebęs ir neįsivaizduoju kodėl.
-Juk aš nevietinė. Tai matosi ir gali girdėti iš mano anglų kalbos,- tyliai nusijuokiau.
-Na taip, tu teisi.
-Ačiū, Džonai. Turėčiau būti dėkinga, kad toks netikėtas rytas buvo toks ramus.
-Mano šeima supratinga.
Ar Džonas mergišius? Tas jo teiginys nuskambėjo keistai.
-Na... iki,- atidariau automobilio dureles.
-Liza,- pirmą kartą jis ištarė mano vardą.- gal... duotum savo telefono numerį?
-Nejuokauk... aš juk žymiai jaunesnė už tave. Nemanau, kad reikėtų tai tęsti,- būčiau davusi. Tačiau buvo gėda.
-Žinau. Tu neseniai baigei mokyklą.
Staigiai pažvelgiau į jį.
-Prieš užmigdami kalbėjomės. Aš negėriau tiek daug kiek tu.
-Mes kalbėjomės?- buvau šoke.
-Na, daug nepasakojai.
-Tikiuosi nieko neprikalbėjau, nuleidau galvą ir pajutau kaip raustu.
-Nieko gėdingo,- nusijuokė.- Buvo įdomu. Tu įdomi.
Tikiuosi, kad tikrai neprikalbėjau jam nesąmonių.
-Pala, suprantu, kad tik dabar aš susiprotėjau, tačiau kodėl antrą dienos valgėme pusryčius?
-Dėl to, kad vakar visi šventėme draugo vestuves ir visi vėlai grįžo, o aš važiavau į klubą. Taigi, vėlai atsikėlėme.
-Aišku...
-Ir... nežinau ar tai normalu. Tikriausiai ne. Tačiau...- nutilo ir staigiai pasilenkęs ėmė mane bučiuoti.
Kas čia darosi?!