Su tavimi

13

Norėjau užtrenkti duris, bet jis greit atsistojo ir sulaikė jas.
-Prašau... Pa...lauk...- vaikinas svyruodamas atsitraukė nuo durų.
-Ko tu nori?!- tyliai, bet piktai sušukau ir išėjau į koridorių, už savęs pridarydama duris. Tuomet piktu žvilgsniu nužiūrėjau jį. Fe, vemti verčia.
-Norėjau... Atsiprašyti,- atsiprašyti? Jis aiškiai girtas. Tai kai girtas, jau tampa geriečiu?
-Tu girtas, ir nesupranti ką kalbi,- sunėriau rankas ties krūtine.
-Ne, Liza.. Aš tikrai. Aš... Tau galiu viską paaiškinti,- liūdnomis akimis pažiūrėjo į mane.
-Ką paaiškinti?
-Aš išgėriau dėl drąsos, bet biškį per daug. Nenorėjau tavęs išprievartauti,- Luisas pradėjo garsiau kalbėti. Mano mintyse iškilo Noelio vaizdas. Norėjau kuo greičiau grįžti pas jį, bet privalau išklausyti šio sušikto blondino.
-Bet padarei,- nenorėjau tarti to žodžio.
-Padariau, nes... Man už tai daug siūlė.
-Kas ką siūlė?!- vėl piktai šūktelėjau.
-Dešimt tūkstančių eurų... Man jų labai reikėjo.
-Dešimt tūkstančių? Tu gal nesveikas?!
-Taip... Aš tikrai idiotas, jog taip pasielgiau. Bet prisiekiu...
Luisas dar norėjo kažką sakyti, bet pro duris išsiveržė Noelis. Mano širdis į kulnus nusirito. Nejaugi jis viską girdėjo?
-Ką tu padarei, niekše?!- Noelis stipriai stūmė Luisą į sieną ir pradėjo talžyti veidą.
-Noeli...- paliečiau jo nugarą.
-Liza, tau viskas gerai?- vaikinas nustojo ir atsisukęs suėmė mane už pečių.
-Man viskas gerai,- mėginau ištarti kuo įtikimiau.
-Dink iš čia, kol...- jis giliai įkvėpė.
Luisas greit atsistojo ir dingo. Taip ir paleis? Maniau, jog dar kažką padarys.
Noelis suėmęs mano rankas, įvedė į butą.
-Ką jis tau padarė?- paklausė, kai atsisėdome ant lovos ir atsirėmėme į atlošą.
-Nieko...- bijojau sakyti. Jis gi gali mane palikti. Bet juk Noelis turėjo girdėti mūsų pokalbį, kitaip nebūtų sumušęs Luiso.
-Ar jis tave išprievartavo?- taip, jis girdėjo.
Nusukau galvą į kitą pusę ir žiūrėjau pro langą. Pajutau, kaip mane apkabino.
-Liza, ar gerai išgirdau? Jis tai padarė?- sušnabždėjo.
Skruostais pajutau riedančias ašaras. Pakėlusi ranką nusišluosčiau.
-Kada?
-Prieš...- mėginau skaičiuoti, bet rodos visos dienos išsilakstė.- Ketvirtadienį.
-Šį?!- vos nesušuko.
Linktelėjau.
-Iš kur jūs pažįstami?
-Susitikinėjome, kai ėjau į mokyklą.

Buvau dėkinga, kad Noelis daugiau nebeklausinėjo. Nenorėjau apie tai dar ilgiau kalbėti.

Kai ryte atsikėliau, prieš akis iškilo Italijos vaizdas. Atostogos. Dar savaitė ir galėsiu apie reikalus nebegalvoti.
Tada vaizdingus kraštovaizdžius pakeitė Noelio apkabinimas. Pasukau galvą ir pamačiau besišypsantį žydraakį.
-Labas rytas, brangioji,- jo balsas buvo prikimęs. Jis ką tik atsibudo. O tokie balsai būna patys seksualiausi.
-Labas rytas, brangusis,- nusišypsojau ir aš.
Tuomet pasilenkė ir pabučiavo.

-Valgyti!- sušukau, kai baigiau kepti blynus.
-Ateinu!- Noelis išėjo iš vonios. Jis buvo tik su džinsais, be marškinėlių ir šlapiais plaukais.
-Pusryčiai antrą valandą,- nusijuokiau.
-O, rimtai! 
Kai atsisėdome valgyti, aš vėl tuoj pat pašokau, nes kažkas paskambino į duris.
Susiraukusi žvilgtelėjau į vaikiną. Tada atsistojau ir nuėjau prie durų. Dar peržvelgiau savo aprangą. Šortukai, marškinėliai ir supinti į kasą plaukai. Gerai.
Atidariusi duris vos negavau širdies smūgio. Tai buvo mano tėvai.

Greičiausiai reikia paaiškinimo. NEBUVO LAISVO LAIKO! Visas dvi savaites mokiausi iki vidurnakčio, net savaitgaliais. Tuomet papildomos pamokos ir veikla. Bet štai. Turėjau dvi laisvas dienas ir per pertraukas Jums parašiau. Trumpa, bet parašiau. :)