Su tavimi

17

Tai yra paskutinė dalis. Taip nebuvo planuota, ir šis sezonas turėjo baigtis Italijoje(taip, nušokau į priekį, bet tik šioje akimirkoje), bet aš tiesiog jaučiu, kokia ji nugrybauta yra. Ir nesulaukiau nė vieno komentaro. Man net būtų užtekę paprasto emoji  numetimo, bet net to nebuvo. Tad štai, paskutinė dalis ir tada aš visą istoriją nuo pat pradžių taisysiu ir pabaigsiu rašyti. Na, o kai atnaujinsiu, šioje dalyje tikrai nesibaigs pasakojimas.

P.S. atsiprašau, jog trumpa dalis.

Jau norėjau traukti lapą, kai lauke pradėjo šaudyti fejerverkai. Aš pašokau, bet tuoj pat nuraminau save ir pasišaipiau, jog net paprasčiausių dalykų pradėsiu bijoti.

Ištraukusi tą nelemtą popiergalį, įkvėpiau ir iškvėpiau, bandydama nuraminti smarkiai plakančią širdį. Tada susikaupiau ir pradėjau skaityti. Daug parašyta nebuvo:

„Jei negrąžinsi man 80000 eurų, tavo mergina patirs tikrą pragarą."

Nuščiuvau.

80 tūkstančių eurų?

Pamiršau kaip kvėpuoti.

Dar gal dešimt kartų perskaičiau tą sakinį.

„Tavo mergina patirs tikrą pragarą."

Juk tai aš. Tai aš ta mergina. Jis neturi kitos merginos. Tai man įteikė tą prakeiktą voką su nelemtuoju sakiniu.

Akimirką galvoje pasidarė tylu.

Bet netrukus ten vyko tikras klausimų mūšis. Ir kiekvienas virš veržėsi į priekį, kad skambėtų kuo garsiau.

-Į ką įsivėlęs Noelis? Kas jam grasina?- sušnabždėjau.

Pajutau ašaras, tekant skruostais, tada begalinį pyktį ir baimę.

-Kas man nutiks? Į ką įvelta aš?

Po minutės tylos atsistojau.

-Kas, po velnių, čia vyksta?!- sušukau ir susiėmiau už galvos.

Pamėginau kvėpuoti ramiau ir bandžiau įtikinti save, jog tai tik nejuokingas pokštas, bet tas vyras... Aleksandras... Jis tikrai negalėjo taip juokauti. Jis ieškojo manęs.

Susiėmiau už galvos ir purčiau galvą. Tai negali būti tiesa. Negali.

Išgirdau skambutį į duris.

-Netrukdykit man...- sušnabždėjau, bet žinoma, manęs neišgirdo ir dar keletą kartų suskambo.

Lėtai pėdindama link durų, šluosčiausi ašaras. Pažvelgiau į veidrodį. Atrodžiau tragiškai. Mano išvaizda iš normalios merginos per kelias akimirkas pasikeitė į raganos. Greitai nuėjau į vonią ir apsiploviau veidą. Tuomet vėl grįžau prie durų ir jas atrakinau.

Už durų stovėjo Noelis.

-Su tavimi, Noeli, tikėjausi ne tokios istorijos per šį trumpą laiką. Su tavimi,- ištariau tyliai jam, bet vaikinas išgirdo.

Užtrenkiau duris.