Šešėlių Gyvenimas. (BAIGTA)

1 dalis

Taigi pradedu dieną kaip ir kiekviena rytą .
Atsikėliau ir greitai nulėkiau į antra aukštą apsirenkti ir sutikau mamą sėdinčią kambarį ir žiūrinčią pro langą. Mama atrodė labai nusiminusi. Atidžiau apžiūrėjau kambarį ir pastebėjau kad tėčio šiandien namie nebuvo.Jis dažniausiai kriuksiojo lovoje.

-Kas nutiko ? - Atsargiai atsisėdau šalia jos.
Mama atsisuko ir nusišypsojo dirbtina šypsena . Man pasirodė labai keista.

-Gal a.... - bandžiau prasižioti bet mama pradėjo pirma.

-Nieko , brangute , eik ruoštis.-Liūdnai ištarė ir nusisuko.

-Bet man rūpi , kas nutiko?- Vėl pratariau.

-Papasakosiu vėliau , o dabar eik ruoškis į mokyklą, - tarė mama ir sumurmėjusi parodė į duris.

-Ne!-greitai užrekiau-Aš noriu žinoti,mama,- žiurėjau jai tiesei i akis.

 Mama nusuko nuo manes akis ir vel spoksojo pro langą.Mačiau kai ji tuoi pravirks. Greitai apkabinau ir pradejau glostyti jos nukara.

-Aciu..,-drebanciu balsu suniurnejo ir dar stipriau apkabino.Atsitraukusios vel tesėm šnekučiavimasi bet pakrypom ne ten..

-Nagi pasakyk kas nutiko,-paglosciau jai nugara.
-Na supranti, dukrele, buna, kad kai kaškas susipyksta ir išėjas dogiau niekada nebegrįšta,-pradejo pasakoti.

-Ar cia del tetčio?-pakėliau antaki.
-na...-vos jai pravėrus burna as griebiau jai uz rankos.
Jau supratus apie ką kalbėjo mama garsei sužviegiau-Kur tėtis?!
Mama sutriko pažvelgiau į jos akis, mačiau ,kad mama suprato jog žinau kas atsitiko ir nuleido galva žemyn.

-Jūs išsiskyrėt!!!- sužviegiau dar kartą ir greitai atsistojau iš sėdėjimo pozicijos.

Mama sedejo visiskoje panikoja nuo mano tokio kvailo elgesio.
-Brangute as suprantu bus sunku su tuo susitaikyti..-mama bande mane raminti.

-sunku sakai!-vel užkėliau balsą.

Mama neišlaukus kol pabaiksiu visą šitą pykčio priepuolį sučiupo man už rankų ir pasodino sale stiprei apsikabindama.
Panardinau galva i jos petį ir nesulaikius ašarų pravirkau.

Mama siūbavo tai į dešinę ,tai į kairę tokiu būdu mane ramondama.

Atsistojusi letai žingsnevau link kambario durų. Sustojus dar kartą atsisukau į ją .Ji dar vis sėdėjo ir žiūrėjo pro langą.

Nusukus galvą į kitą pusę pažvelgiau i laikrodį .
7:45!!! Paveluosiu i mokyklą!
Nulipau laiptais į apačią susikroviau savo kuprinę ir išlėkiau pro duris.
Ėjau ilgom gatvėm ir kol priėjau autobusų stotelę.
Laukiau gal dešimt minučių kol atvažiuos autobusas. Kai prie manęs priėjo dvi brunetės.

-O sveika, čia, tu katik atsikraustei? - Viena mergina iš jų paklausė ir parodė į mano dviaukstį namą.

-Taip..- liūdnai nusišypsojau.

Nusukau galvą nuo jų, į jau link stotelės atvažiuojantį autobusą.
Sustojus jam, įlėkiau į jį, ir nulėkiau į galą .
Jos iš paskos. Atsisėdom visos trys gale ir gerai įsipatoginom. Prirėmiau galvą prie lango.

Pasijaučiau kai skruostais bėga ašaros.
Nekreipiau į tai dėmesio.

Vieną iš merginų paglostė man nugarą . Iškart krūptelejau ir atsisukau į ją.

-Nagi kas nutiko?- Ji nusišypsojo.
Nusivaliau ašaras ir nusibraukiau rankas į bliuzoną.
-Mano tė-va-i isis-ky-rė,-vos ištariau drebanciu balsu.
-Užjaučiu,-ji glostė man nugarą.

Sustojus autobusui išlipau, ir valydama akis rankomis vos kažką mačiau. Kad nusiraminciau ykvėpiau ir iškvėpiau. Pradėjau žingsniuoti prie mokyklos įėjimo. Už manęs ėjo tos pačios merginos.
Pasukau į tamsų koridorių ir sustojau.

-Kas nutiko?- paklausė merginos.
-Ne, nieko..tiesiog..,-atsidusau ir pažvelgiau į jas. -Tik norėjau paklausti kokie jūsų vardai?-Ir vėl sumaliau liežuviu.

-Na mano vardas Simona,-iškart sucypė viena is jų. Ir ištiesė man ranką. Paspaudžius ranką atsisukau į kitą.
Ji tik gųštelejo pečiais.
-O tavo vardas ...?-vėl paklausiau.
-mano Kloja,-ji suurzgė.
-Kas nutiko?-Pavarčiau akis.
-Ne,ne nieko jūs galit dar kalbeti , o aš einu į pamoką.Iki,-sarkastiškai nusišypsojo.

-Pala kiek dabar valandų?!-garsiai sucypiau.
Simona greitai pažėjo į telefoną-Net negirdejau skambučio!
8:23!!! Vėluojama į pamoką.
Greit apsisukus iškart drožiau i klase.

Visos trys įlekusios į klasę labai  nustebom.
Klasėje kaip ir nieko nebuvo.Gerai apsidairiusios lėtu žingsniu nuėjome į klasės galą ir atsisėdom.
Laukėm , laukėm niekas neateina .

-O gal mums pirmos pamokos nėra?-Simona gūžtelėjo petčiais
Gal ji teisi?

Ilgai nelaukusios nuėjome ligi mokyklos stendo.Greit permetėme akimis per stenda.
Parasyta: siandien 7a kl. Nebus geografijos.
O geografyja pirma.

Valio!.

Taigi visos trys prasėdėjom visą pamoką nieko neveikdamos.
-Gal kas alkanas?-Simona man ištiesė lion batonėlį.Nieko nelaukus griebiau šokoladuką jai iš rankos .

Simona kruptelėjus nusijuokė. Susikišau šokoladuką į burną. Visos smagiai šnekučiavomės.

Suskambus skambučius nulėkėm į klasę.
Buvo jau visi susirinke.Simona su Kloja nuleke į gala. Stovėjau kaip įbesta. Visus pažiūrėjau ir akys sustojo ties mokytoja.

Mokytoja plačiai šypsojosi iš mano reakcijos.
-Taigi, visi susipažinkite su Agne,-mokytoja pažvelgė į mane. Atsisukau i klase ir plačiai nusišypsojau. Visi tik linktelejo ir vėl susitelkė ties mokytoja.

Nuleidus galva grįžau į suolą. Teko sėsti su berniuku.......
Atsisėdau ir nudelbiau akis žemyn. Kokes dešimt minučių žiurėjau į savo sąsiuvinį ir mąsčiau. Ar aš čia pritapsiu? Ar nebijosiu visu klasiokų?
                                     **

Ačiū kad skaitėte!
Kam patiko laukite tesinio:)