1. dalis. 27.

12 1 0
                                    

Ligoninėje pragulėjau apie tris dienas kol atsistatė normali mano kraujo temperatūra.

-Kaip jautiesi?- Įžengęs į palatą Markas atsisėdo ant lovos šalia manęs.
-Gerai,-atsidusau.
-Šiandien tavę išleis,-šyptelėjo vaikinas.

Linktelėjau ir atsisėdau ant palatos lovos. Markas padėjo krepšį su naujais mano rūbais ir išėjo leisdamas man persirengti. Apsirengusi išlėkiau iš palatos į koridorių. Vaikinas sėdėjo su telefonu rankose.

-Mhm,-atsikrenkščiau ir Markas atsisuko.
-Gerai važiuojam,-šyptelėjo jis ir atsistojo nuo kėdės kuri buvo pastatyta prie durų.

Su Marku išėjome iš pastato. Atsiradusi jo mašinoje atsipalaidavau. Vaikinas atsisėdęs vairuotojo vietoje užvedė automobilį. Pajudėjus iš vietos ėmiau spoksoti pro langą. Bėgantis vaizdas leido man nusiraminti.

Įvažiavus į aikštelę išlipau iš mašinos. Su Marku nulėkėm namų link. Atsiradusi namuose is karto griuvau ant sofos.

**

Vakare Markas prisikvietė savo draugų. Aš likau tūnoti savo kambaryje. Iš Marko miegamojo sklido tranki muzika. Guliu susirangiusi lovoje su kačiuku rankose. Išgirdusi tuksėjimą į duris greitai atsisėdau.

-Prašau,-atsidusau.

Durys prasivėrė,bet ne Markas atėjo,o vienas iš jo draugų.

-Sveika,-išsišiepė vaikinas.
-Ko?-sumurmėjau sau po nosimi.
-Markas liepė pažiūrėti kaip tu,-pasikrapštė pakaušį jis.
-Tada pranešk jam, kad gerai,-atsidusau ir vėl atsiguliau.

Kambario durys užsivėrė,likau vėl viena. Staiga durys vėl prasivėrė. Trankios muzikos buvo negirdėti. Pasigirdo tik garsus durų trinktelėjimas. Reiškesi jie išėjo.

-Mhm,-kažką neaiškiai sumurmėjau ir apsiverčiau ant kito šono.
-Miegok,-pasigirdo vaikino balsas.

Vos pajiutusi šiltas rankas sau ant liemens dar arčiau prisislinkau į jo šiltą glėbį. Markas padėjo savo smakrą man ant galvos ir užsimerkė.

Rytas

Pramerkiau savo sulipusias akis ir kelis kartus sumirksėjau.

-Labas rytas,-staiga užkimes vaikino balsas pasigirdo mano plaukuose.
-Labas rytas,-taip pat pasisveikinau. Pabandžiau atsisėsti ant lovos, bet Marko rankos neleido to padaryti.
-Dar pamiegam,-sumurmėjo jis.
-Juk į mokyklą,-suzyziau kaip maža mergaitė.
-Dar tik 6-ios ryto,-sukikeno vaikinas.

Atsidusau ir vėl užsimerkiau.

-Mano princesei šiandien nereike į mokyklą,-sumurmėjo Markas.

Mano galvoje užstrigo jo žodis "princesei". Mano širdis suspurdo ir mano veide atsirado maža šypsenėlė vos supratus ką jis turėjo omenyje.

Markas stipriai mane apkabino. Jo veidas vis dar skendo mano plaukuose. Vaikino veide taip pat žaidė daili šypsena. Sustingusi gulėjau jo glėbyje ir paskendusi jo žodžiuose. Staiga buvau atsukta į vaikiną. Jo švelnus delnas ėmė glostyti mano skruostą.

-Miegok,-paragino mane vaikinas. Jis trumpam pasilenkė artyn ir pakštelėjo man į skruostą. Atsitraukęs šyptelėjo.

Užmerkiau savo akis ir pame pasiėmė tamsa.

**

Lėtai pramerkiau akis. Marko nebuvo kambaryje. Jis tikriausiai mokykloje. Atsisėdau ant lovos.

Dešiniajame lovos kampe buvo padėti keli mano drabužiai. Persirengusi išėjau iš savo miegamojo.

Staiga pasigirdo durų skambutis. Nieko nelaukusi atsidūriau prie durų. Pravėrusi duris pažvelgiau į žmogų priešais savę. Tai buvo Rokas.

-Sveika,-šyptelėjo vaikinas.
-Amm sveikas,-taip pat šyptelėjau,-jeigu ieškai Marko,tada jo nėra namuose.
-Aišku,-atsiduso Rokas ir pasikrapštė pakaušį,-gal žinai kada jis grįš?
-Na jam septynios pamokos,tada pagal viską jam liko,-ėmiau skaičiuoti savo pirštus,-viena pamoka.
-Gerai,galiu užeiti?-jis pakėlė antakį.

Linktelėjau ir pasitraukiau nuo durų. Rokas įžengė vidun ir uždarė duris už savęs.

-Arbatos, kavos?-ėmiau klausinėti.
-Arbatos,-pasirinko jis.

Linktelėjau ir nužygevau į virtuvę. Užkaitusi virdulį pagriebiau iš lentynos du puodelius. Užpylus arbatą grįžau prie durų,bet Roko ten nebuvo. Greitai apžiūrėjau svetainę,savo kambarį. Liko Marko kambarys,jis tikrai bus ten.

Atidariau kambario duris. Rokas sėdėjo ant Marko lovos ir laikė kažkokią nuotrauką.

-Kas ten?-nedrąsiai paklausiau vaikino.

Jis pakėl akis į mane ir atsuko nuotrauką. Joje buvo Markas ir aš. Ten buvo ta pati nuotrauka kaip Markas mudu abu nufotkino. Ta patį vakarą kaip aš miegojau jį apsikabinusi.

-Kaip miela,-išsišiepė jis-dar šitos nuotraukos nebuvau matęs.

**

Grįžus Markui nusprendžiau likti savo kambaryje,nes jie ėjo aptarti kažkokių svarbių reikalų.

Pasiėmusi Marko kompiuterį susiradau kažkokį filmą. Pasileidusi filmą įsitaisiau lovoje ir susisukau į paklodę.

Išgirdusi durų trinktelėjimą supratau,kad Rokas išėjo.

Staiga tylus tuksėjimas į duris šiek tiek sutrukdė žiūrint filmą.

-Prašau,-sustabdžiau filmą.

Markas įžengė į miegamąjį.

-Dar nemiegi?-vaikinas atsisėdo ant lovos krašto.
-Ne,-atsidusau.
-Galiu prisijungti?-jis pažvelgė į kompiuterio ekraną.

Palinksėjau ir pasislinkau duodama jam vietos. Jis atsigulė šalia manęs. Padėjau kompiuterį ant staliuko,nuo jo puikiai matysime.

Marko rankos apsivijo manę ir prisitraukė arčiau. Susirangiusi vaikino rankose paleidau filmą.

**

Dabar apie 23:34 nakties. Aš kaip visada miegu, bet Markas tikrai ne. Jis susikaupes žiūri gal jau trečią filmą. Aš parpiu ir nežadu atsibusti. Ak, rytoi į mokyklą...

Reike išsimiegoti.Užmerkiau akis. Nersiu į miegą! Gal kas nors turite pripučiamą ratą?

Tikiuosi patinka ši dalis!





Šešėlių Gyvenimas. (BAIGTA)Où les histoires vivent. Découvrez maintenant